Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Dzūkijoje pabudo baliniai vėžliai: sėkmingo gyvenimo, mažiuliai! (galerija)

Autorius: Dineta BABARSKIENĖ
Balinis vėžliukas.
Balinis vėžliukas.
Printer Friendly, PDF & Email

Atšilus orams, po ilgos žiemos miego, iš po žemių pradėjo lįsti sėkmingai peržiemoję baliniai vėžliai. Šie itin reti ir saugotini gyvūnai, vietinių dar vadinami geležinėmis varlėmis, iš kiaušinių išsirito dar rudenį, po storu sniego sluoksniu, žemėje, esančiose dėtyse, pavasario laukė. Baliniai vėžliukai dar nebuvo matę šio pasaulio, bet dabar pratūnoję žiemą, iš dėtaviečių išsiropštę, saugiai pasiekė savo namus. Tiesa, tam, kad mažyliai sėkmingai pasiektų savo namučius – vietinę pelkutę - jiems pagelbėjo Metelių regioninio parko darbuotojai.

Šių mažylių gimtinė – Dzūkijos pelkė, Margų kaime Druskininkų savivaldybėje.

„Ši žiema, nors ir šalta, bet buvo labai tinkama žiemoti baliniams vėžliukams. Tokia žiema jiems pats tas“, – tikina Metelių regioninio parko ekologė Inga Čitavičienė besirūpinanti baliniais vėžliais jau ne vienerius metus, tad nenuostabu, jog ir pati jau įprato vėžliukų mama vadinama. Pati Inga šypsosi klausdama, kaip gi gali tokiais mažyliais nesirūpinti? „Jie – kaip mano vaikai“, – tarsteli ji. 

Jau dešimt metų Metelių regioninio parko specialistai stebi balinių vėžlių dėtavietes. Rudenį jas uždengia specialiais tinkliukais, eglišakiais, pavasarį vėl stebi, kada gi pirmieji mažyliai pradės kapstytis iš po žemių.

„Pajautę pirmą didesnę šilumą, jie visada pradeda lįsti. Šiemet pirmieji vėžliukai pradėjo lįsti iš po žemių gerokai vėliau nei įprastai. Savaite vėliau“, – patikina ekologė.

Išvydus, sėkmingai peržiemojusius, ir jau besiropščiančius iš po žemių mažylius, džiaugsmas visiems: ir vėžliukais besirūpinantiems Metelių regioninio parko specialistams, ir vietiniams, kurie balinius vėžlius taip pat pagloboja. „Anksčiau, kai vaikai buvome, pamatę vėžliukus, galvodavome, kad tai granatos“, – pasakoja juokdamasi čia, į Margų kaimą, sodybon atvykstanti mergina.

Šiemet balinių vėžliukų dėtys itin gausios: iš trijų dėčių išsirito net 39 mažyliai.

„Šioje vietovėje yra rasta vienoje dėtyje rekordiškai daug net 17 vėžliukų. Šiemet 39 vėžliukai išsirito iš trijų dėčių: dviejose buvo po 14 mažylių, vienoje – 11. Vėžliukai labai aktyvūs ir gyvybingi“, – neslėpė džiaugsmo vėžliukų mama.

Tai, anot jos, itin džiugina, mat toli gražu ne kiekvienais metais taip būna. „Yra buvę metų, kai norėjosi verkti prie dėčių“, – neslepia ekologė Inga Čitavičienė. Anot jos, tai pirmi metai, kad visose trijose dėtyse visi vėžliukai išsirito sėkmingai: sveiki, gyvi ir itin gyvybingi. „Tokia sėkmė retai pasitaiko“, – neslepia specialistė.

Paklausta, kas gi lėmė tokį sėkmingą balinių vėžliukų peržiemojimą, sako, kad sniegas tam labai pagelbėjęs, mat po storu sniego sluoksniu, dėčių nesurado plėšrūnai, jų neiškapstė, o ir šilta po sniego patalais pakankamai buvę. O kad posakis: „Eini kaip vėžlys“ tikrai nevisiškai teisingas, spėjau įsitikinti: išlindę iš po žemių baliniai vėžliukai į visas puses skubėjo taip greitai, kad tik spėk dairytis.

Specialistai jiems pagelbėdami, mažylius surinko ir pirmąją jų gyvenimo kelionę palengvino: nunešė tiesiai pelkutėn, kad iš dėčių išlindę ir dar nemenką atstumą iki pelkės įveikdami mažyliai, nepražūtų. „Kiekviena duobutė jiems gali būti pražūtinga, į ją įkritęs vėžliukas ne visada gali išsikapanoti“, – paaiškina ekologė.

O ir miškinės skruzdės jiems gali tapti mirtinai pavojingomis, ir lapės skanėstu mažyliai lengvai gali tapti, yra ir kitų plėšrūnų, kurių vėžliukams savo kelyje geriau nesutikti. Žinia, ir pelkėje jų laukia pakankamai iššūkių: čia pat pakilo klykdamos gervės – jos taip pat kelia pavojų mažiesiems pelkės naujakuriams.

Iškilminga procesija balinius vėžliukus nunešė gilyn į pelkę. „Sėkmingo gyvenimo, mažiuliai!“ – linkėjo mažyliams Metelių regioninio parko direktorius Ramūnas Krugelis pajuokaudamas, jog būtų visai neblogai susitikti po šimto metų – juk baliniai vėžliai gyvena apie 100 metų.

Tačiau specialistai neslėpė, kad juos vis tik neramina, ar pakaks vandens šioje pelkėje, mat po tiekos sniego žiemą, tikėtasi, kad vandens čia būsią daugiau, tačiau vis tik tikrovė kiek kitokia – vandens mažoka. O ir dar viena problema: tikėtina, kad netoliese esančiame žvyro ir smėlio karjere kasant žvyrą, ten nubėga vanduo. Specialistai tikina, kad situaciją stebės.

Daugiausia balinių vėžlių gyvena Pietų Lietuvoje – Dzūkijoje. Dar 98 baliniai vėžliukai į Dzūkiją parvyks iš Kauno zoologijos sodo, kur sėkmingai peržiemojo specialistų padedami. Rudenį iškasti iš nesaugiose vietose esančių dėtaviečių, vėžliukai išvežti viešnagėn į Kauno zoologijos sodą. Birželio mėnesį sugrįš gimtinėn.

Ypatingas specialistų dėmesys šiai nykstančiai gyvūnų rūšiai, kantrus darbas, nenuėjo veltui, dabar balinių vėžlių gerokai daugiau. Tačiau, anot specialistų, ir žūčių pasitaiko, pernai taip nutikę, kai dėl vandens sumažėjimo, baliniai vėžliai ėmė migruoti. Anot Metelių regioninio parko direktoriaus Ramūno Krugelio, tikėtina, kad balinių vėžlių šiuo metu gyvena nuo 700 iki 1000.

Facebook komentarai