Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Į Giraitės mišką jau sugrįžo itin retas paukštis – juodasis gandras

Autorius: Dineta BABARSKIENĖ
Juodieji gandrai yra bailūs, vengia žmonių, todėl iš arti pamatyti šį sparnuotį beveik nėra galimybių.
Juodieji gandrai yra bailūs, vengia žmonių, todėl iš arti pamatyti šį sparnuotį beveik nėra galimybių.
Printer Friendly, PDF & Email

Lazdijų rajone Giraitės miške jau pastebėtas į Lietuvos raudonąją knygą įrašytas paukštis – juodasis gandras. Tai itin retas sparnuotis, dažnai vadinamas slaptingu gūdaus miško gyventoju. Juodųjų gandrų pora čia, Giraitės miške, peri ne pirmi metai. Kol kas parskrido vienas juodasis gražuolis. Retą ir įstabų paukštį, sklendžiantį virš Giraitės miško, pastebėjo gamtininkas Ramūnas Buinauskas. Jis tikrai žino, jo kaimynystėje gyvenantis juodasis gražuolis, namo parskrido antrą Velykų dieną.

„Smagiausia pamatyti skrendantį juodąjį gandrą. Tada ir gandrui saugu, ir žmogus pasidžiaugti gali“, – sako ornitologas Saulis Skuja, organizacijos „Padėkime ereliams“ atstovas, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) Biologinės įvairovės skyriaus vedėjas. Anot jo, juodieji gandrai, jei ankstyvesnis pavasaris, jau kovo pabaigoje parskrenda, gali ir vėliau, balandžio pradžioje parskristi. „Šiemet pirmieji užfiksuoti kovo 24 ar 25 dieną“, – tikina ornitologas.

Ventės Rago ornitologinės stoties vyr. ornitologas Vytautas Eigirdas sako, kad juodiesiems gandrams ypač jautriems, atsargiems paukščiams itin svarbu ramybė. Juodieji gandrai yra bailūs, vengia žmonių, todėl prašalaičiui iš arti pamatyti šį sparnuotį beveik nėra galimybių. Šiuos tylius, baikščius ir paslaptingus paukščius retai kas išvysta, dar ir todėl, kad jų namai – sunkiai įžengiami miškai, pelkės, vandens kanalai, upių ir upelių raizgalynė.

Na, o jeigu miške pavasarį vis keturračiai apsilanko keldami triukšmą? 

„Su keturratininkais vis kyla problemų, tačiau turiu pasidžiaugti, kad žmonių sąmoningumas auga”, – sako ornitologas V. Eigirdas. Keturračių dūzgimas miškuose, anot jo, tikrai ne į naudą, mat šie paukščiai itin baikštūs.

„Jeigu keturračiai važinėja ar šiaip žmonės vaikšto prie šių paukščių lizdų, tai jie, tikėtina, paliks lizdą. Vos tik pamatę einantį žmogų iškart nuskrenda”, – sako V. Eigirdas. Anot jo, keturratininkų pasivažinėjimai, tai problema, kurią vis dar sunku išspręsti, mat jie ieško ekstremalių vietų ir ne tik keliukais, bet ir tarp medžių, nors teisinių aktų atrodytų tikrai yra.

„Žinau, kad tokia problema vis dar yra. Tačiau nenorėčiau visko piešti tik juodomis spalvomis, problema po truputį sprendžiasi. Žmonės sąmoningėja“, – sako V. Eigirdas.

Šiuo metu Lietuvoje gyvena apie 600 juodųjų gandrų porų. Į Lietuvos raudonąją knygą paukštis įrašytas dar 1976 metais. Juoduosius gandrus saugo Berno ir Bonos konvencijos, Paukščių direktyvos nuostatai.

Net medį lizdui susisukti jie renkasi nepaprastą – dažnai tai daro sename ąžuole stambiomis ir plačiai į šalis išsikerojusiomis šakomis.

„Tai reti, nykstantys paukščiai. Jiems reikia didesnių miškų masyvų, reikalingi senesni miško sklypai, senesni medžiai. Jie paprastai prisiriša prie tam tikrų vietų, prie tam tikrų buveinių“, –sako S. Skuja.

Juodųjų gandrų populiacijos mažėjimui įtaką daro tinkamų perėjimui medžių kirtimas, žmonių trikdymas. Norint išsaugoti šiuos unikalius sparnuočius, svarbu saugoti jų lizdavietes, reguliuoti miško ūkio veiklą, užtikrinti, kad nebūtų trikdomi, išvaikomi iš jau egzistuojančių savo perėjimo vietų.

Ornitologai, žinoma, padeda šiems unikaliems, neįprastos išvaizdos Lietuvos miškų sparnuočiams: įrengia jiems dirbtines lizdavietes. Lizdai jiems iškeliami atokiose miško vietovėse, miško gilumoje, kur paukščiai galėtų gyventi kuo mažiau trikdomi, kur nevykdoma ūkinė veikla.

„Keliami dirbtiniai lizdai, kur tie paukščiai anksčiau perėję, ten, kur jų jau pamėgti miškai. Bet kur juk neiškelsi ir bet kur tas gandras neapsigyvens. Daugiametė patirtis rodo, kad gandrai paprastai užima lizdus netoli savo buvusios lizdavietės, jei senajam lizdui kas nutiko: medžiai išlūžo, nudžiuvo ar šakos laikančios lizdus nulūžo, nebeliko tinkamos vietos, tad į netoliese įrengtą dirbtinį lizdą gandrai sugrįžta“, – sako S. Skuja.

„Dabar štai užima lizdus, dės kiaušinius, perės. Šis periodas pats jautriausias, o paskui jau pradėjus auginti jauniklius, jei kažkas pravažiuos miško keliuku, labai kažko blogo neatsitiks. Bet prie pat lizdo nereikėtų artintis ir taip baidyti paukščių“, – sako S. Skuja.

Anot jo, kiekvienas pavasarį sutinkame kitaip: paukščiai ruošiasi perėti, žmonės į gamtą traukia. „Anksčiau išvažiuodavo į keliones, o dabar traukia į miškus“, – sako pašnekovas.

Į miškus suka ir ekstremalių situacijų mėgėjai. Prasidėjus šiltajam sezonui vis dažniau girdimas keturračių gausmas. Šių transporto priemonių entuziastai savo pramogoms renkasi miškus, kalvotas vietas.

„Iki galo tai nėra reglamentuota ir jeigu organizuoja kažkas tokius keturračių žygius miškuose, tai viena, o kita, kai žmogus keliuku pravažiuoja į savo sodybą. Na, jau kai organizuojami tokie raliai miškuose, tada jau nėra gerai“, – sako S. Skuja.

„Nutirpus sniegui norisi užkurti keturratį? Greitis veža, tačiau prašome adrenaliną gaminti ne saugomose teritorijose, aplenkti parkus, pažintinius takus, piliakalnius. Siūlome keturračiais pasirinkti tuos kelius, kurie nekerta miško ar paupio. Gamta bunda, augalai kalasi iš žemės, žvėrys lenda iš slėptuvių, migruoja, poruojasi, paukščiai suka lizdus. Jiems reikia ramybės ir tylos. Todėl sėdę ant keturračio sukite į artimiausią karjerą, specialią trasą, kitą šiai pramogai pritaikytą teritoriją – ten laiką praleisite ir smagiai, ir legaliai“, – taip „Facebook“ paskyroje į visuomenę kreipiasi Aplinkos ministerija.

O ramiai išperėti vaikus savo namuose leidus šiems paslaptingiems miško paukščiams, gal netikėtai nusišypsos sėkmė danguje pamatyti sklendžiančius ne tik baltuosius, bet ir reto grožio juoduosius gandrus. Jų kleketavimo neišgirsite – juodųjų gandrų keliamas triukšmas prilygsta šnarantiems medžių lapams…

Facebook komentarai