Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Įvairių medžių malkos. Kokios geriausios?

Autorius: Piotr ŠIČIOV
Kuo didesnis medienos tankumas, tuo daugiau degančios malkos išskiria šilumos. Autoriaus nuotr.
Kuo didesnis medienos tankumas, tuo daugiau degančios malkos išskiria šilumos. Autoriaus nuotr.
Printer Friendly, PDF & Email

Kokios malkos kaitriausios, malkų kaloringumas, energetinė vertė, beržinės malkos, pušinės malkos, ąžuolinės malkos, kokios malkos geriausios, malkų dūmai

Kiekviena medžių rūšis turi skirtingas savybes, kitokį tankumą ir drėgnumą. Vadinasi malkos, priklausomai nuo medienos rūšies, ir šildo skirtingai.

Kuo didesnis medienos tankumas, tuo daugiau degančios malkos išskiria šilumos.

Kokios malkos geriausios ir kaitriausios?

• Pačios “karščiausios” malkos – beržas, ąžuolas, guoba, obelis, kriaušė, vyšnia.

• Vidutiniškai šildo – klevas, juodalksnis, uosis, pušis, alksnis, eglė.

• Silpnai šildančios malkos – drebulė, liepa, tuopa, gluosnis. Jos ir sudega greitai.

Malkų savybės

Beržas. Šildo labai karštai. Nekibirkščiuoja. Tačiau iš tošies degimo metu išsiskiria degutą, formuojantį daug suodžių dūmtraukyje. Beržinėse malkose labai mažai drėgmės. Lengva skaldyti. Beržinių malkų energetinė vertė – apie 3750 kcal/kg. Šilumingumas – 1900 kWh/m³. Degimo šiluma – 4,3 kWh/kg. Malkoms naudojami ne statybiniai sveiki rąstai, o medžiai su defektais ir viršutinė šakota kamieno dalis.

Malkoms tinka beržai nuo 40–60 metų. Beržinės malkos yra 15 % karštesnės už pušines.

''

Ąžuolas. Šios malkos sunkiau įkurti, bet jos duoda ilgalaikį stiprų karštį. Po savęs palieka ilgai smilkstančias anglis. Geriau rinktis vidutinio amžiaus ąžuolą, nes jaunas nešildo karštai, o senas skleidžia sunkų slogų kvapą (pirtims netinka). Ąžuolo malkų energetinė vertė – apie 3300–4000 kcal/kg.

Obelis. Lengva įkurti, lengva skaldyti. Degant skleidžia malonų kvapą. Gerai ir karštai šildo.

Guoba. Sunkiau skylančios, ilgiau įkuriamos malkos. Dūmija degant, bet gerai šildo.

Vyšnia. Lengvai skyla. Sunku įkurti. Šildo gerai, bet dūmija ir palieka suodžių sluoksnį.

Kriaušė. Šilumos daug. Įkuriamos ir skaldomos lengvai.

Bukas. Šios malkos gerai dega, net būdamos žalios ir drėgnos. Bet jas sunku skaldyti.

Maumedis. Dega karštai, bet kibirkščiuoja. Išskiria daug smalkių (todėl pirtims netinka). Maumedžio malkų energetinė vertė – apie 3800 kcal/kg. Galvojama esą maumedis yra brangi mediena, bet brangios – tik retos maumedžio rūšys. Lietuvoje yra įmonių prekiaujančių pigia Sibiro maumedžio mediena.

Klevas. Šildo vidutiniškai, bet ilgai laiko tolygų karštį. Suodžių nėra. 

Uosis. Lengva skaldyti, bet įkurti sunkiau. Šildo vidutiniškai, bet stabiliai.

Pušis. Lengva skaldyti. Lengvai ir greitai įkuriamos. Degimo metu šiek tiek dūmija. Dėl sakų dūmtraukiai apsineša suodžiais. Pušinių malkų energetinė vertė – apie 2600 kcal/kg. Jeigu absoliučiai sausos, gali pasiekti ir 4000 kcal/kg.

Eglė. Lengva skaldyti ir įkurti. Degant kibirkščiuoja (daug sakų) ir palieka daug suodžių. Šildo vidutiniškai, palyginti su pušimi.

Gluosnis. Šildo normaliai, bet sudega pernelyg greitai, be suodžių.

Drebulė. Šildo silpnai. Pasižymi tuo, kad, degant, išvalo dūmtraukį nuo suodžių.

Tuopa. Lengva skaldyti, bet sunku pjauti. Šildo prastai, labai daug kibirkščiuoja. Sudega greitai. Dėl suodžių nuomonės skiriasi: vieni teigia, kad tuopų malkos irgi išvalo dūmtraukį nuo suodžių, kaip drebulė, o kiti sako priešingai – kad pridaro dar daugiau suodžių.

Liepa. Sunkiai įkuriamos malkos. Šildo mažai, sudega greitai. Namo šildymui netinka, bet pirčiai – kuo puikiausiai. Dega tolygiai. Degant skleidžia malonų gydomąjį kvapą.

Juodalksnis. Lengva pjauti, sunku skaldyti. Dega karštai, jeigu alksnis augo sausoje dirvoje. Alksniai iš pelkių duoda daug suodžių.

Suodžiai atsiranda nuo:

• visų spygliuočių malkų – pušies, eglės, maumedžio. Jose daug sakų;

• iš lapuočių – tik nuo beržo tošies, pelkių alksnių ir vyšnios.

Malkų dūmai ir maistas

Ruošiant atvirus maisto produktus ant atviros laužo ugnies (pvz., kepant šašlykus, bulves, verdant sriubas) reikia pasisaugoti. Nes kai kurių medžių malkų dūmuose yra kenksmingų kancerogeninių medžiagų, kurios tiesiogiai patenka į atvirai ruošiamą maistą.

Mažiausia žala, kurią dūmai gali pridaryti – tai sugadinti maisto skonį ir kvapą. Didesnė žalą – sukelti apsinuodijimus.

Maistui kenksmingi malkų dūmai:

• Visų spygliuočių – pušies, eglės, maumedžio, kedro. Sakai ir dervos juose – eilė cheminių junginių.

• Lapuočių – tuopų, akacijų, alksnių, drebulės, gluosnių, šermukšnių, klevų, guobų.

Išvardintų malkų dūmų itin reikia vengti, kepant mėsą, verdant sriubas ir arbatas atviruose induose.

Maisto gamybai be rizikos sveikatai galima naudoti šias malkas (nulupus nuo jų žievę):

• beržų,

• liepų,

• ąžuolų, 

• visų vaismedžių – obelų, kriaušių, slyvų, vyšnių, trešnių.

''

Kaip išvengti dūmų

• Nulupti nuo malkų žievę. Žievė sudega pirmiausia ir virsta pelenais. Pelenai dengia karštas anglis, žarijas ir skleidžia dūmus.

• Ruošti maistą ar šašlykus ne virš ugnies, o virš karštų raudonų žarijų, nes jos neskleidžia dūmų.

Kodėl atsiranda dūmai

• Jei laužas sukuriamas ant drėgnos žemės, sniego;

• Laužui naudojamos sakingos spygliuočių malkos;

• Laužui naudojamos drėgnos, papuvusios arba labai šviežios žalios nedžiovintos malkos;

• Į laužą pateko žalieji augalai, šlapi lapai, žolės, žali spygliai.

• Anglis ar žarijas dengia pelenų sluoksnis.

''

 

Facebook komentarai