Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Kantrybė baigėsi: atsisakė pieninių karvių bandos, augins uogas, javus ir rapsus

Autorius: Dalia KARPAVIČIENĖ
Dalia ir Leonardas Kievišai iš Šiaulių rajono Mikolaičių kaimo ūkininkauja tris dešimtmečius. Atsisakę pieninių karvių bandos, su atžalomis ketina auginti uogas, javus ir rapsus. D. Kievišienės asmeninė nuotr.
Dalia ir Leonardas Kievišai iš Šiaulių rajono Mikolaičių kaimo ūkininkauja tris dešimtmečius. Atsisakę pieninių karvių bandos, su atžalomis ketina auginti uogas, javus ir rapsus. D. Kievišienės asmeninė nuotr.
Printer Friendly, PDF & Email

Šiaulių rajono Mikolaičių kaimo ūkininkai Dalia ir Leonardas Kievišai, pieninių karvių bandą laikė ilgus metus. Tačiau praėjusią vasarą, maždaug per mėnesį, išpardavė visas tris dešimtis karvių.

„Trūko kantrybė. Nebenorėjome už menką kainą pieno parduoti“, – apie savo nelengvą apsisprendimą sakė Dalia Kievišienė. Ūkininkai, tiesa, iš kaimo keltis niekur nežada, ketina auginti braškes, avietes, grūdines kultūras ir rapsus.

„Nuverkėm maršą... Buvo labai liūdna“

Dalia ir Leonardas Kievišai Mikolaičiuose, visai šalia Piktuižių ir tik keli kilometrai iki Gruzdžių, savarankiškai ūkininkauja beveik tris dešimtmečius. 2005–aisiais jų ūkis buvo įregistruotas.

Ūkininkai visus metus laikė pieninių karvių bandą. Pastaraisiais metais karvučių turėjo trisdešimt, visas buvo patys išauginę.

„Kai tvirtai nusprendėme visą pieno ūkį likviduoti, nuverkėm maršą... Buvo liūdna, bet kitos išeities nebematėme. Aš niekaip nesuprantu iki šiol, kodėl skiriasi pieno supirkimo kainos smulkiems ir stambiems pieno gamintojams? Koks skirtumas, ar aš parduodu toną, ar 10 litrų, ar dešimt tonų? Kuo stambiųjų pienas geresnis?“, – pasakojo D. Kievišienė, jaudindamasi net ir pusmečiui praėjus.

Pieningas Kievišų karves įsigijo Lietuvos ūkininkai nuo Šilalės, Telšių, kitų vietovių. Tarp pirkėjų buvo ir jaunų, rizikuoti nebijančių, save išbandyti norinčių žmonių. Pirko ir tie, kurie bandų negali likviduoti pagal įvairiausius prisiimtus įsipareigojimus, privalo išlaikyti gyvulių skaičių. Visą bandą Kievišai pardavė maždaug per mėnesį. Užsieniečiams, nors, pasak Dalios Kievišienės, buvo pristoję lenkai, nepardavė ne vienos karvės.  

Sunkiausia ūkininkams Kievišams atsisakyti bandos buvo pirmiausia dėl didelio įdirbio. Ūkininkavimo pradžioje, pasinaudoję parama, ūkininkai įsirengė mėšlides, girdyklas.

„Viskas buvo puiku. Bet paskui... Pirmiausia įsigyji konkretų daiktą, o pinigai „sugrįžta“ po metų. Kas ūkininkui lieka? Kreiptis į banką, nes nėra iš kur staigiai paimti kelias dešimtis tūkstančių. Taip tas konkretus daiktas tampa dar kokiais penkiais tūkstančiai brangesnis“, – ūkininkavimo subtilybes ir sunkumus vardijo patyrusi ūkininkė.

Rankų sudėję nesėdės, jau pasodino pusę hektaro braškių    

Nors sprendimas atsisakyti pieno ūkio buvo labai nelengvas, ūkininkė sakė, kad niekuomet nebesiryžtų lipti ant to paties grėblio – tikrai nebelaikys pieninių karvių. Tikisi, jog pavyks parduoti ir fermą Piktuižiuose.   

Bet Dalia ir Leonardas Kievišai savo tolesnį gyvenimą sieja tik su kaimu. Darbštūs ūkininkai jau pasodino pusę hektaro braškių, iš seniau yra įrengta laistymo sistema. Augina ir aviečių. Ūkininkai turi 100 hektarų žemės, joje ketina auginti rapsus, grūdines kultūras. Augindavo ir anksčiau, tačiau, kai laikė gyvulius, nebelabai likdavo grūdų pardavimui.

„Mes šeimoje, galima sakyti, jog visi ūkininkaujame. Vaikai jau suaugę, bet savo šeimų nesukūrę. Du sūnūs – didžiausi pagalbininkai ir dukra. Visi mes, jei tik reikia, mokame žemės ūkio techniką valdyti. Ir darbo nebijome. Nepražūsime“, – optimistiškai kalbėjo ūkininkė iš Mikolaičių.  

Facebook komentarai