Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Kokioje dar valstybėje tai būtų įmanoma?

Autorius: Anykšta
Gražina Šmigelskienė.
Gražina Šmigelskienė.
Printer Friendly, PDF & Email

Kas pas mus atsitiko? Mus okupavo? Įvykiai sveiku protu nepaaiškinami. Praėjusį antradienį Seimas priėmė Darbo kodekso pataisas, nuo sausio mėnesio draudžiančias mokėti atlyginimą grynaisiais. Esą tai sumažins šešėlinę ekonomiką.

Tyrimų, ar ši priemonė sumažins šešėlį, nėra, o be tyrimų aišku, kad iš to turės naudos bankai, bet ne žmogus. Kartą sumokėję mokesčius valstybei, dar kartą sumokėsime už pinigų išgryninimą bankams. Net jeigu bankomatai stovėtų kiekviename kaime, kaip Skandinavijoje yra matęs šiam įstatymui pritariantis Seimo narys Tomas Tomilinas, mūsų išrinktas Deltuvos Šiaurinėje apygardoje, mažiesiems verslo subjektams - kirpėjams, siuvėjams ar turgelyje bobutei - mokėsime grynaisiais. Nuostoliai žmonėms dėl šio įstatymo yra neišvengiami.

Anykščiai pagaliau nuspalvinti žaliai, bet tebedėvime kaukes, o lauke 33 laipsniai karščio. Sumirkusios nuo prakaito, kaukės limpa prie veido. Ko daugiau - naudos ar žalos? Ekspertai tyli. Žadama, kad karantinas bus panaikintas, bet draudimai išliks. Tuomet kas yra karantinas?

Vaivorykščių naujienos. Beveik du trečdaliai ES šalių vadovų laišku išreiškė ,,rimtą susirūpinimą” dėl Vengrijos paralamento 157 balsais prieš vieną priimto įstatymo, kuriuo uždrausta skleisti nepilnamečiams LGBTQ+ propagandą ir bet kokį kitą turinį, kuris skatintų lyties keitimą.

Prezidentas Gitanas Nausėda užstojo Vengriją ir laiško nepasirašė. Prezidentas mano, kad ,,niekas negali mums teikti direktyvų, kaip turėtume išspręsti šį klausimą”.

G. Nausėdą ėmė taisyti Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, pasakęs, kad neįsivaizduoja, ,,kaip galima suderinti tokias pozicijas Lietuvoje”. G. Landsbergis įgaliojo kitą ES šalių laišką, smerkiantį vengrus, nuo Lietuvos pusės pasirašyti savo pavaduotoją. G. Landsbergis tebėra ministras.

Kaunui nedavus leidimo surengti LGBTQ + eitynių, geriau atrodo ir Vilniaus draudimas marširuoti Šeimų sąjūdžiui. Suprask - konstitucinė teisė protestuoti ir tokiu būdu viešai reikšti nuomonę Lietuvoje nebegalioja visiems.

Šeimų sąjūdis, radęs būdą, kaip apeiti draudimą, iš pradžių reikalavo tik spalvingiausių valdžios paukščių - ,,Laisvės“ partijos pirmininkės Aušrinės Armonaitės, Sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio bei „tatuiruotojo teisingumo“ - galvų. Tačiau po trijų dienų paradų prie Seimo, kur su Šeimų sąjūdžio atstovais padiskutuoti buvo išleistas tik mamą pranokęs Matas Maldeikis, reikalavimus sugriežtino. Pareikalavo Ministrės Pirmininkės Ingridos Šimonytės ir Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės – Nielsen atstatydinimo.

Prezidentūra Šeimų sąjūdžio vėl neignoravo – su marširuotojais buvo išėjęs pasikalbėti Prezidento patarėjas.

Pripažinti, kad Šeimų sąjūdis yra tautos dalis, turinti nuomonę, valdantiesiems yra nenaudinga, nes tektų kažką rišlaus atsakyti į jų reikalavimus. Prasidėtų diskusijos, o logiškų argumentų, išskyrus teiginius - ,,tamsuoliai, kaimiečiai, tarnaujantys rusams” - nėra, todėl debatų vengiama. Kaip ir referendumų.

Dešimtmetį sėkmingiausiai prieš oficialiąją srovę plaukiančius Lietuvoje tildė ignoras (prisiminkime neįvykdytą Europos Žmogaus teisių teismo sprendimą dėl Rolando Pakso, dabar - tylą dėl ,,Romuvos” bendruomenės).

Šeimų sąjūdžio organizatorių nekalbina žurnalistai.Politologai ir žmogaus teisių gynimo aktyvistai taip pat beveik nereiškia nuomonės. Drausti žmonėms protestuoti būtų kaip ir nedemokratiška, bet kas nori užsitraukti valdžios nemalonę? Susidaro vaizdas, kad šios visuomenės dalies Lietuvoje kaip ir nėra, arba ji (be psichiatrų išvadų) pripažįstama neveiksnia.

Prieš maršo organizatorius ir dalyvius pradėti teisėsaugos veiksmai – mat po 15 žmonių susiskirsčiusios grupelės tarpusavyje maišėsi ir bendravo, o kažkas minioje prakalbo apie kartuves.Tačiau ir šie veiksmai taip pat nediskutuojami. Ir taip pakanka rėkaujančių, kad pas mus - it Baltarusijoje. O Lietuva - demokratijos eksportu pagarsėjusi šalis. Pavyzdžiui, profesoriui, buvusiam Užsienio reikalų ministrui Povilui Gyliui kyla klausimų dėl šio eksportuojamo produkto - demokratijos - kokybės. Bet į vieną kartą valdančiųjų elito atstumtų (ypač „violetinių“) kalbas, suformuota praktika nekreipti dėmesio. Tik tyla arba „apdurninimas“. Net jei viešai kalba profesoriai.

Kurgi - tikime mokslu!..

Tebesitęsia skandalas dėl Žygimanto Pavilionio. Diplomatas prisipažįsta, kad jį sukūrė Vokietijos krikščionys demokratai, interviu jis sako - ,,aš jų produktas“, bet išlieka Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininku. Kokioje valstybėje Seimo Užsienio reikalų komitetui vadovautų svetimos valstybės konstruktas? Nebent satelitinės.

Mūsų šalyje už įtarimus dirbus kitiems išveda su antrankiais. 2018 –aisiais saugumas išvedė buvusį diplomatą Algirdą Paleckį. Be teismo pusantrų metų atsėdėjusio vienutėje kadaise perspektyvaus politiko byla šią savaitę nagrinėjama Šiaulių apygardos teisme. A. Paleckiui gresia 9 nelaisvės metai. Jis esą šnipinėjo Rusijai už pagalbą ,,užmezgant kontaktus su Rusijos politinės partijos atstovais, siekiant vienos iš Lietuvos registruotų partijų finansavimo, taip pat už pagalbą užmezgant verslo kontaktus“. (Šaltinis ,,15 min.lt”, ,,Šnipinėjimu kaltinamas A. Paleckis: prašau mane išteisinti”, - Margiris Meilutis).

,,Aš tave galiu sujungti su kubiečių – lotynų mafija”, - ar citata iš mūsų šalies diplomatijos vadovo lūpų skamba ne panašiai, kaip tai, kuo kaltininamas A. Paleckis? Diplomatas Rusijos opozicijos atstovu prisistačiusį apsimetėlį ragina ,,nekreipti dėmesio” į Lietuvos prezidentą, sako - ,,prezidentas – simbolinis”, bet iki šiol tebėra savo poste. Konservatoriai uždraudė savo frakcijos nariams Seime dalyvauti balsavime dėl Ž. Pavilionio atstatydinimo. Bet ar ne konservatoriai smerkė Ramūną Karbauskį už tai, kad šis barė už Partnerystės įstatymą balsavusį mūsų Tomą?

Kokioje dar valstybėje tai būtų įmanoma?

Gražina ŠMIGELSKIENĖ, “Anykšta” vyriausioji redaktorė

Facebook komentarai

a

b