Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

M. Puidokas apie pesticidų mažinimą: svarbiausia, kad bet kokie veiksmai nepakenktų žemdirbiams, vartotojams ir ekonomikai

Autorius: Dalia KARPAVIČIENĖ
Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr.
Printer Friendly, PDF & Email

Europos Komisija, beveik prieš porą metų paskelbusi naują cheminių medžiagų strategiją tvarumui užtikrinti, planuoja imtis konkrečių veiksmų. Iki 2030 metų bus siekiama 50 procentų sumažinti cheminių pesticidų naudojimą ir jų keliamą riziką, įskaitant pavojingesnių pesticidų naudojimą. Yra svarstymų iki 2035 metų visiškai uždrausti pesticidus žemės ūkyje.

Kelmės rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Martynas Puidokas viliasi, jog išsikelti ambicingi tikslai remiasi tyrimais ir analizėmis. Svarbiausia, pasak M. Puidoko, kad bet kokie veiksmai nepakenktų žemdirbiams, vartotojams ir ekonomikai.

Ir augalų apsaugos priemones, ir trąšas stengiasi naudoti optimaliai jau vien dėl ekonominio rentabilumo

Kelmės rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Martynas Puidokas tvirtino, jog Lietuvos  žemdirbiai nuolatos stengiasi optimaliai naudoti tiek augalų apsaugos priemones (AAP), tiek trąšas jau vien dėl ekonominio rentabilumo.

„Europoje galioja patys griežčiausi aplinkosauginiai reikalavimai žemės ūkiui ir jau susiformavusi tendencija, kad AAP produktų kūrėjai linkę trauktis iš Europos į kitus žemynus ir ten investuoti į tyrimus, į naujų produktų kūrimą dėl lengvesnių ir tinkamesnių sąlygų. Kad ir kokių priemonių ES imsis,  principas turi būti vienas: žemdirbių pajamos neturi dėl to nukentėti, žemdirbiai turi uždirbti tiek, kad užtektų oriai gyventi, atsinaujinti. Svarbu, kad vykdoma ES politika iš rinkos neišstumtų atvežtinė trečiųjų šalių produkcija“, -- sakė M. Puidokas.

Vienas iš aktyviausių Lietuvos ūkininkų tvirtino, jog  žemės ūkis labai imlus inovacijoms, ir galbūt ateityje mokslo laimėjimai leis pasiekti užsibrėžtus tikslus. Tačiau tą daryti būtina nuosekliai. Prieš imantis pokyčių, turi būti ir konkurencingų priemonių įgyvendinimui.

„Vaihingeno universiteto atlikta studija modeliavo keletą variantų, kaip keistųsi gamyba dabartinėmis sąlygomis, sumažinus AAP. Atsakymas vienareikšmiškas -- ES rizikuotų iš žemės ūkio eksportuojančio regiono tapti importuojančiu regionu. Tad viliuosi, kad išsikelti ambicingi tikslai remiasi tyrimais, analizėmis. Svarbiausia, kad bet kokie veiksmai nepakenktų žemdirbiams, vartotojams, ekonomikai“, -- pažymėjo Kelmės rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas.

Didelės rizikos pesticidų planuojama atsisakyti laipsniškai

Strategijai įgyvendinti Komisija yra numačiusi remti mokslinių tyrimų projektus, siekdama įvairinti alternatyvias kenkėjų kontrolės strategijas, priemones ir technologijas ir nustatyti naudojimo poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai. Bus imamasi priemonių ne tik spartinti mažesnės rizikos augalų apsaugos produktų kūrimą, bet po 2030 metų planuojama laipsniškai atsisakyti didelės rizikos pesticidų. Iki 2030 metų ekologiniai ūkiai turėtų sudaryti bent ketvirtadalį visų ūkių.  

Be to cheminę taršą (įskaitant ir pesticidus) bus siekiama pripažinti kaip vieną iš pagrindinių biologinės įvairovės krizės veiksnių. Kadangi įrodyta, jog cheminės medžiagos prisideda prie reikšmingo lėtinių ligų padaugėjimo, net imuninės sistemos sutrikdymo, užkirs kelią endokrininę sistemą ardančių cheminių medžiagų poveikiui.    

Dėl pesticidų naudojimo žemės ūkyje savo griežtą nuomonę yra išsakę ir Lietuvos bitininkai, palaikę Europos piliečių iniciatyvą.  Siekiant apsaugoti bites ir žmonių sveikatą Komisija raginta pasiūlyti teisės aktų, kuriais iki 2035 metų laipsniškai uždrausti naudoti sintetinius pesticidus, atkurti biologinę įvairovę ir padėti ūkininkams prisitaikyti prie permainų. 

Facebook komentarai

bas

a