Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Mėšlo „reikalus“ ūkininkai sprendžia savaip. Ar jie ir yra patys didžiausi gamtos teršėjai?

Autorius: Dineta BABARSKIENĖ
Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr.
Printer Friendly, PDF & Email

Įsakymas „Dėl mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo patvirtinimo“, pagal kurį laukuose mėšlas negalės būti laikomas draudžiamuoju tręšti laikotarpiu, tai yra nuo lapkričio 15 iki kovo 20 dienos, ūkininkus ne juokais privertė suklusti. Juolab kad įsakymas įsigalios jau nuo šių metų lapkričio 15 dienos. Kaip tokį valdžios sprendimą vertina kaimo žmonės, kurie kaip patys sako, gyvulius vis dar auginantys, bet savęs rimtais ūkininkais net nelaikantys?

Mėšlavežis – paskutinis darbas kaime

Kučiūnų seniūnijos seniūnės Linos Marcinkevičienės (Lazdijų r.) pasiteiravau, ar seniūnė žino apie tokį valdžios sprendimą?

„Mėšlavežis kaime – paskutinis rudens darbas, kaip toje Kristijono Donelaičio poemoje „Metai“, – sako seniūnė.

„Mes irgi auginame gyvulius, ir mano kolegės augina. Auginu avis, telyčią. Mėšlą laikome tvarte. Taip kaimuose daro žmonės. Dauguma taip daro, kurie laiko nedaug gyvulių“, – tikina seniūnė Lina Marcinkevičienė ūkininkaujanti Pazapsių kaime.

Sako, mėžia tvartus kartą per metus – rudenį. „Ir iškart išsivežame, patręšiame laukus. Kas gyvena vienkiemyje, turi didelius tvartus, tai anokia čia problema: laiko mėšlą tvarte, paskui išsimėžia ir laukus pasitręšia“, – tikina ji. Tvartai dideli, vietos užtenka, kad per žiemą, kaip pati sako, išstovėtų gyvuliai.  

Pastebi, kad ir tų gyvulių kaimuose jau ne tiek daug likę. „Jei „ant kaimo“ yra kokia karvė, tai žmonės net dyvijasi. Klausia: kam laikai, kam tau reikia? Nepasakyčiau, kad kaimuose labai daug gyvulių žmonės laiko“, – neslepia ji.  

Teigia, už visus ji negalinti pasakyti, bet mano, kad daugumai nebus problemos dėl šio įsakymo. „Gal kažkam ir bus“, – vis tik pasvarsto ji.

Stambesni ūkininkai, anot seniūnės, dalyvavo programose: pasistatė ir įsirengė mėšlides. „Jie tvarko mėšlą pagal visus reikalavimus“, – teigia ji.

Specialistė sako, kad kol kas nesulaukė nei klausimų, nei nuogąstavimų

Būdviečio seniūnija gali pasigirti turinti nemenką būrį ūkininkų. Pasak Lazdijų rajono savivaldybės Kaimo ir žemės ūkio plėtros vyresniosios specialistės Jurgitos Grėbliūnaitės, šis įsakymas jiems sunkumų nesudarys. „Kol kas nesulaukėme iš ūkininkų nei klausimų, nei nuogąstavimų dėl šio įsakymo“, – patikina vyresnioji specialistė.

Strumbagalvės kaime (Lazdijų r.) ūkininkaujantis Vitas Drūtys sako, kad ir pats dar neapsisprendė – ūkininkaus toliau ar jau nebe. Mat nuosavos žemės tik 4 hektarai, likusią nuomojasi. „Šiemet kaimynai parduoda savo žemę, tai nuomoti negalėsiu, o pirkti, ko gero, nepajėgsiu“, – neslepia jis.

Ir nors šiandien jo tvartuose 14 galvijų: karvės, veršiai, tačiau savęs jis nė ūkininku nelaikantis. „Savi tvartai maži, tai laikau gyvulius kaimynų tvartuose: vis po kelis“, – sako jis.  

Pats Vitas iš specialybės – veterinaras. Sako, savo gyvulius pats pasigydantis. Turi darbą, bet ne pagal specialybę, o ūkininkauja po darbo. „Ūkį daugiau prižiūri žmona“, – patikina jis.

Sėja kokius 5 hektarus. Paklaustas apie mėšlą, sako, kad išsimėžia iš tvartų, paskui jau laukus tręšiantis, bet to mėšlo ne tiek ir daug – net neužtenka viskam patręšti. „Gal jau reiks viską išparduoti ir tik kokias tris avis laikyti“, – svarsto jis tikindamas, kad reikalavimų kasmet ūkininkams vis daugėja ir daugėja.

Krosnos gyventoja (Lazdijų r.) Laimutė Juškauskienė sako, kad pirmą kartą girdi apie tokį valdžios sprendimą. Ūkis jos – viena karvutė. Kaip pati sako, tik dėl savęs. „Iš tos vienos karvukės jokių pajamų nėra. Laikai tik dėl savęs, o kad čia gautum apčiuopiamą, gerą atlygį, tai taip irgi nėra. Kiek gi tas pienas kainuoja? Visi žinome kainas. Mineralinio buteliukas parduotuvėje daugiau kainuoja nei litras pieno“, – kalba ji.

Taip jau nuo seno yra, kaime žmonės įpratę: mėžia, meta į krūvą, rudenį tręšia laukus. Ir ji pati, nors karvutė tik viena, bet mėšlo tvarte nelaiko, nes tiek vietos nėra. „O ir amoniakas, negerai gi, smarvė, durų gi nelaikysi atidarius, šalta, tvartas – tai ne troba – nekūrenamas“, – sako L. Juškauskienė.

Ir vis tik jai kyla klausimas, ar ūkininkai – patys didžiausi gamtos teršėjai, kad jiems vis daugėja ir daugėja aplinkosaugos reikalavimų, o didžiulės gamyklos, automobilių srautai: ir lengvieji automobiliai, ir krovininiai, kurie išmeta kenksmingas dujas, jie neteršia? 

Facebook komentarai