Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Milžinų krašte kepamas 11 kilogramų kumpis 

Autorius: Dalia KARPAVIČIENĖ
Kumpis – penkias paras brandintas, penkias valandas keptas, sveria 11 kilogramų. Autorės nuotr.
Kumpis – penkias paras brandintas, penkias valandas keptas, sveria 11 kilogramų. Autorės nuotr.
Printer Friendly, PDF & Email

Kurtuvėnai (Šiaulių raj.), įsikūrę vaizdingoje Žemaitijoje, nors ir teturintys apie 200 gyventojų, pagrįstai gali vadintis Milžinų kraštu. Pasak taiklaus infoture dalyvavusios Šiaulių rajono mero patarėjos Ritos Žadeikytės pastebėjimo, ko gero visi kurtuvėniškiai tilptų viename didmiesčio daugiabutyje. Tačiau nedidelė, aktyvi, sumani bendruomenė į Kurtuvėnus pritraukia daugybę žmonių.

Kurtuvėnai – viena seniausių kryžkelių visoje Lietuvos didžiojoje kunigaikštystėje, čia įkurta penktoji parapija Žemaitijoje. Išlikęs dvaras su į Lietuvos kultūros paveldo registru įtrauktu sudegusiu ir vėl atstatytu svirnu. Dvaro ratinės pastate įsikūrusiame Kurtuvėnų regioninio parko Lankytojų centre mitais persmelktą istoriją pristato vienuolika 4,5 metro aukščio milžinų. O išalkusius, ištroškusius  visuomet pasiruošusi priimti kavinė-smuklė „Kryžkelė“ su šeimininke Zosele, stebinančia senoviškais kurtuvėniškių valgiais ir, žinoma, penkias paras brandintu, penkias valandas keptu kumpiu.

Bažnyčia – ir kaip laidojimo vieta

Į Kurtuvėnus įsukame jau vakarėjant. Nedidelė, dar žalumoje skendinti gyvenvietė pasitinka ir naujoviškais, moderniais namais, ir senais pastatais su senoviškais darželiais, įvairiaspalviais jurginais.

Iš visų pusių matoma Šv.  apaštalo Jokūbo bažnyčia, pasak Kurtuvėnų regioninio parko direktoriaus Rimvydo Tamulaičio, pradėta statyti 1793 metais, o baigta įsibėgėjus XIX-ajam  amžiui.

Barokinę bažnyčią fundavo Jokūbas Nagurskis. XVIII amžiuje Kurtuvėnus valdė garsi Nagurskių giminė. Bažnyčia buvo pastatyta ir įrengta ne tik kaip maldos namai, bet ir kaip laidojimo Nagurskiams vieta. Deja, pasak R. Tamulaičio, 1802 metais mirus Kajetonui Nagurskiui, nebeliko vyriškosios giminės atšakos. Didžiuliai rūsiai po bažnyčia liko nepanaudoti. Vėliau miestelis priklausė grafams Pliateriams Zyberkams.

„Ši bažnyčia – penktoji Kurtuvėnuose, Vytauto Didžiojo laikais čia buvo įkurta penktoji parapija.  Pirmoji bažnyčia buvo medinė, pastatyta 1495 metais, ją fundavo vietinis dvarininkas Mykolas Jogėlavičius.  Kurtuvėnai įsikūrę vienoje seniausių kryžkelių Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje“, – pasakojo Kurtuvėnų istorijos žinovas.

Iškratė milžinas vieną klumpę – supylė Girnikų kalną, iškratė kitą – Šatrija iškilo 

Kurtuvėnų istorija apima ne vieną skirtingą laikmetį. Buvo metas, kuomet Kurtuvėnų dvaro valstiečiai atsisakė eiti baudžiavą, dvarininkui pasipriešinusius laisvuosius žmones teko jėga malšinti. Apylinkėse buvo platinama draudžiama spauda. Povilas Višinskis mokė grafo vaikus. Per Pirmąjį Pasaulinį karą, 1915 metais, Kurtuvėnus naikino gaisras, neilgai trukus, 1919 metais, puolė bermontininkai. Po Antrojo Pasaulinio karo Kurtuvėnų apylinkėse veikė Prisikėlimo apygardos partizanai.  

Išbandymai dviem karais teko ir 1792-1796 metais pastatytam dvaro svirnui, prieš du dešimtmečius įveiktam ugnies. Praėjus penkeriems metams po gaisro, 2006-aisiais, svirnas atstatytas pagal autentikos reikalavimus, neįkalus nė vienos vinies.  Dvaro svirnas yra įtrauktas į Lietuvos kultūros vertybių registrą. Kasmet, tęsiant tradiciją svirne nuo senų laikų rengti pokylius, spektaklius, ir dabar vyksta Klojimo teatrų festivaliai. 

Išlikęs Kurtuvėnų dvaras su parku ir kitais pastatais sudaro ansamblį. Atstatytoje buvusioje dvaro ratinėje, menančioje akmens amžių, įsikūręs Kurtuvėnų regioninio parko direkcijos lankytojų centras, įrengta ekspozicija „Kraštovaizdžio įvairovė“. Krašto padavimai pasakoja, jog čia gyvenę milžinai, kurie ežerus priverkę, kalnus supylę. Sykį milžinas sustojęs pailsėti. Kur vieną klumpę iškratė, Girnikų kalną supylė, kur kitą – Šatrija iškilo.

Kurtuvėnų istoriją „pasakoja“ milžinai.

Ekspozicijoje su  vienuolika 4,5 metro aukščio milžinų vaizdine ir garsine forma pasakojama apie dvaro sodybą, melioraciją, parko vertybes, kraštovaizdžio sampratą, kaitą ir pan. Kiekvienas milžinas siūlo vis kitokią užduotį: išspręsti galvosūkį, sudėlioti dėlionę, pažaisti. Nemažai informacijos apie Kurtuvėnų kraštą pateikė ir vietos gyventojai, Regioninio parko darbuotojai. Ekspozicija užima 400 kvadratinių metrų, tačiau jos lankymas tikrai neprailgsta.

 „Kryžkelė“, Zoselės ašaromis aplaistyta

Pabuvus bažnyčioje, pasiklausius įdomių pasakojimų apie miestelio praeitį, dvarą, aplankius ekspoziciją, esame kviečiami į kavinę – smuklę „Kryžkelė“.

Mus pasitinka „Kryžkelės“ savininkė ir šeimininkė Zosė Kalnikienė, vadinama Zosele.

Netrunka ant stalo atsirasti autentiški Kurtuvėnų krašto patiekalai: kastinys, „cibulynė“ – burokėlių sriuba su silke ir svogūnais, karštos bulvės su lupynomis, su obuoliais keptas karpis iš vietinių tvenkinių. 

Zosė Kalnikienė, vadinama Zosele, siūlo išbandyti ir senovinius kurtuvėniškių patiekalus.

Kai jau, atrodo, nebeįmanoma nė kąsnelio nuryti, buvo išdidžiai atneštas 11 kilogramų sveriantis keptas kumpis. Penkias dienas šeimininkė kumpį brandino, kasdien su juo „susitikinėjo“, vėliau penkias valandas kepė. Zoselė neišdavė visų patiekalo paslapčių. Tik užsiminė, jog skanėstui brandinti būtinas medus ir alus, dar reikia įvairiais prieskoniais įtrinti. Seniau tokį kumpį kurtuvėniškiai kepdavę ypatingomis progomis, per Velykas ar Kalėdas, per gausesnį šeimos susibūrimą krikštynose, vestuvėse.

Šeimininkė Zoselė, stebėdama, kaip jos keptą kumpį ir kitus skanumynus susirinkusieji ragauja, pasakojo, jog ne visuomet tarp puodų, keptuvių, katilų sukosi. Gimusi Bazilionuose, vėliau ilgus metus dirbo Šiauliuose, prekyboje. Tiesa, vaikystėje, augusi kaime su trimis broliais, išmoko ir sriubas, ir cepelinus virti. „Tėvai ir broliai prie ūkiškų darbų, o aš tai į virtuvę“, – sakė Zoselė.

Taip jau atsitiko, kad prieš du dešimtmečius susirgo Kurtuvėnuose gyvenęs Zoselės brolis dvynys. Moteris persikėlė jį slaugyti. Kartu dar pragyveno pusantrų metų.

Kurtuvėnuose tuo metu stovėjo toks varganas pastatėlis nudegusiu stogu. Pasvarsčiusi, Zoselė jį ir įsigijo, su visa šeima pradėjo kurtis.

„Net neįtariau, kad kada nors kavinę atidarysiu. Bet čia ponas Tamulaitis pradėjo vis raginti, drąsinti, dar ir užrašytų senovinių kurtuvėniškių receptų receptų įteikė. Nebesusilaikiau ir pabandžiau. Bet kad jūs žinotumėte, kiek dėl to esu ašarų išliejusi. Trejetą metų tikra kankynė buvo. Toks sunkumas, viskas nauja. Mokiausi, domėjausi, dokumentus tvarkydavau iki išnaktų.  Ir ašarojau. Dukra, barmene dirbusi, vis prašė dar šiek tiek pakentėti. Kentėjau. Virėją priėmėme. Pasidarė lengviau. Bet aš vis viena ir pati be maisto ruošimo negaliu“, – pasakojo Zoselė.

Dabar nedidukę „Kryžkelę“ Kurtuvėnuose yra atradę ne tik vietiniai, kaimyninių rajonų ar tolimiausių Lietuvos kampelių keliautojai, bet ir svečiai iš užsienio. Zoselė yra gaminusi 100 ir dar didesniam būriui žmonių.

„Man didžiausias džiaugsmas, kai matau, jog žmogus su šypsena išeina, o po kiek laiko – ir vėl sugrįžta“, – ir pati šeimininkė šypsojosi.

Kumpis – penkias paras brandintas, penkias valandas keptas, sveria 11 kilogramų.

Iš „Kryžkelės“ išeiname Kurtuvėnus užgulus vakaro sutemoms. Greitai ir visai sutemsta. Iš įspūdžių kupino miestelio pasukame į Kelmės rajoną, Tytuvėnus. Ten mūsų jau laukia paslaptingas pasivaikščiojimas po Tytuvėnų bažnyčią ir vienuolyną tik žibintų šviesoje...

(Bus daugiau)      

Facebook komentarai