Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Ministerijos bando traukti permirkusioje pievoje įstrigusį ūkininką

Autorius: Dainius ŠEPETYS
Įprastinės priežiūros A. Markevičiaus pievose atlikti neįmanoma.
Įprastinės priežiūros A. Markevičiaus pievose atlikti neįmanoma.
Printer Friendly, PDF & Email

Marijampolės r. Kalvarijų ūkininkas Algirdas Markevičius jaučiasi įspraustas į kampą, nes naujieji pievų tvarkymo reikalavimai verčia jį daryti bereikalingą ir visiškai bevertį darbą.

„Natūraliose pievose, kurių mano ūkiui priskiriama apie 35 ha, nuo šių metų nebegalima palikti nupjautos žolės, tai ką man daryti?“ – klausė ūkininkas. Vyras aiškino, kad į minėtą sklypą su technika jis gali įvažiuoti tik liepos mėnesiais, nes ankstesniu laiku pieva būna permirkusi ir dėl to labai klampi.

Liepos pradžioje ar vidury ten esanti žolė būna peraugusi, sustabarėjusi ir pašarui netinkama. „Aš privalau tokią žolę nupjauti, išdžiovinti, gal net susukti į ritinius, kad viską būtų lengviau išvežti, bet tokio šieno neės joks gyvulys“, – aiškino A. Markevičius. Anot jo, tai yra darbas dėl darbo.

Anksčiau žemdirbys žolę sumulčiuodavo ir palikdavo lauke, o dabar privalės gaminti bevertį šieną. „O kur jį vėliau padėti? Gal vežti į pamiškę? Bet juk tai draudžia mūsų įstatymai“, – klausimus beria ūkininkas.

Kitas A. Markevičiaus argumentas – tokio šieno sutvarkymui (šienavimui, žolės vartymui, grėbimui, presavimui bei išvežimui), jo paskaičiavimais, reikės mažiausiai 12,5 l/ha dyzelino. „Tai koks čia žaliasis kursas, ekologija, jei bereikalingai į orą yra išmetami teršalai?“ – dėstė sumanus suvalkietis.

Ūkininkas ilgai siekė, jog šis sklypas būtų pripažintas šlapyne, bet vis nesėkmingai. „Nors ministerijose kalbama, kad reikia kuo daugiau šlapynių, kad būtų kur paukštukams perėti, retiems drugeliams skraidyti, kitokiems gamtos gyviams veistis, bet ne, nepripažįsta mano žemių tokiomis ir viskas“, – apmaudą liejo mišraus ūkio savininkas.

Neigiamas žolės mulčiavimo poveikis

Atsakymų į ūkininko klausimus portalas ieškojo Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijose.

Štai Aplinkos ministerijos (AM) Gamtos apsaugos politikos grupės specialistai teigia, kad geriausias būdas tokioms pievoms prižiūrėti ir palaikyti – ganymas, nes žolės smulkinimas ir paskleidimas (mulčiavimas) neigiamai veikia natūralių pievų būklę. AM požiūriu, turėtų būti leidžiama tik nedidelį kiekį nenuganytos žolės (iki 20 proc.) mulčiuoti ar nupjautą (nesusmulkintą) žolę palikti (ypač tai aktualu europinės svarbos buveinėms, tilvikinių paukščių ir griežlių veisimosi vietoms).

Yra atlikta daug tyrimų, kurie  pagrindžia neigiamą mulčiavimo poveikį buveinėms. „Jei nupjauta fitomasė ilgai nesusiskaido – blogėja bestuburių būklė, tilvikinių paukščių mitybinės sąlygos“, – teigia Aplinkos ministerija. Be to, pastaroji pabrėžia, kad reguliariai mulčiuojant ar paliekant nupjautą žolę ilgiau kaip 5 metus, buveinė gali prarasti jai būdingą struktūrą ir jo atkūrimui gali prireikti brangiai kainuojančių ekologinio atkūrimo metodų.

AM specialistai aiškina, esą jei ūkininkas turimas pievas deklaruoja pagal kitas Lietuvos kaimo plėtros priemones (nesusijusias su „Natura 2000“ teritorijomis) arba deklaruoja plotus tik tiesioginėms išmokoms gauti, jam siūloma kreiptis į Žemės ūkio ministeriją, nes tiesioginių išmokų taisyklių dėl mulčiavimo pakeitimai buvo padaryti ne AM iniciatyva.

AM Gamtos apsaugos politikos grupės specialistai patarė dėl žemės ūkio naudmenų kodų pakeitimo (šlapynių plotų identifikavimo klausimas) kreiptis į Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą (VSTT), kuri dalyvauja deklaravimui naudojamo šlapynių sluoksnio tikslinimo procese. AM žiniomis, VSTT Biologinės įvairovės skyriaus specialistai pagal kompetenciją atskirai pateiks informaciją ūkininkui dėl taikomos tvarkos keičiant žemės ūkio naudmenų kodus.

Ne visos šlapios pievos yra šlapynės?                   

Pakomentuoti Kalvarijų ūkininko problemos neatsisakė ir AM Biologinės įvairovės skyriaus vyriausioji specialistė Agnė Karlonė.

Ji teigia, kad valstybinė saugomų teritorijų tarnyba rengia ir kasmet atnaujina Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklos “Ekstensyvus šlapynių tvarkymas” erdvinį duomenų rinkinį, pagal kurį pareiškėjai gali deklaruoti šlapynes.

Teritorijos, kurias galima deklaruoti kaip šlapynes, yra nustatomos vadovaujantis žemės ūkio ministro patvirtintu teritorijų, kuriose žemės ūkio veiklos subjektai gali siekti paramos, tvarkos aprašu.

Vadovaujantis šio tvarkos aprašo kriterijais, deklaruoti plotus pagal KPP veiklą „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“ galima teritorijose, kuriose identifikuotos Europos Bendrijos svarbos buveinės, taip pat teritorijas, kuriose nustatyti durpiniai ar juos atitinkantys dirvožemio tipai. Bendrai į šlapynių erdvinį duomenų rinkinį neįtraukiami melioruoti, suarti ar mišku apaugę žemės plotai.

„Mano žiniomis, A.Markevičiaus žemės sklypai neatitinka KPP priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklos „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“ kriterijų, nes vadovaujantis LR teritorijos M 1:10 000 žemių melioracinės būklės ir užmirkimo erdvinių duomenų rinkiniu, šie žemės sklypai patenka į geros būklės melioruotus žemės plotus“, – teigė A.Karlonė, pridurdama, kad už šio duomenų rinkinio parengimą yra atsakinga  Nacionalinė žemės tarnyba.

Siūlymas ieškoti sėkmingesnių veiklos modelių

ŽŪM Ryšių su visuomene skyriaus specialistai, komentuodami pievų priežiūros tvarkos pasikeitimus, sakė: „Sprendimas dėl pievų priežiūros tvarkos pakeitimo priimtas įvertinus aplinkosaugos bei žemės ūkio srities mokslininkų bei ekspertų poziciją dėl nušienautos biomasės palikimo laukuose (žolės smulkinimo ir paskleidimo) neigiamos įtakos aplinkosauginiams žemės ūkio procesams: šienavimo vietoje keičiasi augalijos struktūra, išnyksta pievoms būdingi augalai, susmulkintoje biomasėje veisiasi pelėsis ir pan”.

Be to, pasak ŽŪM specialistų, siekiama, kad iš pievų bei ganyklų gaunama produkcija (ganant gyvulius ar gaminant pašarus) prisidėtų prie žemės ūkio sektoriuje kuriamos pridėtinės vertės didinimo, todėl ir finansinė parama nukreipiama būtent šiems tikslams įgyvendinti.

Ministerijoje manoma, kad konsultuoti, kaip sėkmingiau vystyti žemės ūkio veiklą atitinkamomis sąlygomis, galėtų ir Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba.

Facebook komentarai