Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Paslaptingas akmuo bilioniškiams užminė mįslę

Autorius: Daiva BARTKIENĖ
Rinkdami riedulius skulptūroms, kuriomis įamžins savo seniūnijos kaimus, bilioniškiai atrado akmenį su keistais romėniškais ženklais.
Rinkdami riedulius skulptūroms, kuriomis įamžins savo seniūnijos kaimus, bilioniškiai atrado akmenį su keistais romėniškais ženklais.
Printer Friendly, PDF & Email

Rinkdami riedulius skulptūroms, kuriomis įamžins savo seniūnijos kaimus, bilioniškiai atrado akmenį su keistais romėniškais ženklais. Manoma, jog tokie akmenys buvo naudojami kunigaikštysčių, valstybių, o XX a. pradžioje – valstiečių sklypų riboms žymėti.

Ženklus, atitinkančius romėnišką skaičių, ant lauko riedulio pastebėję akmentašiai nusprendė akmens „negadinti“ – pasiūlė Bilionių seniūnei papuošti juo parką, kuriame šiemet įamžinta dalis seniūnijos kaimų.

Dauguma kaimų - nykstantys

Prie Žemaičio plento stūksantis  Bilionių piliakalnis, lyg legendinis Aukštagirės milžinas, iš toli spinduliuoja istorijos jam suteiktą galią ir ramybę, tačiau kartą per metus visa jėga atgyja – piliakalnio papėdėje užsisuka tokia veikla, apie kurią mūsų protėviai tikriausiai net nesvajojo.

Į tradicinį, jau ketvirtą kartą vykstantį plenerą „Šimtmečio veidai ir vardai“ bilioniškiai pakvietė pačius talentingiausius  tautodailininkus – akmentašį Adolfą Teresių ir Valdą Banzą. Jie abu turi net keturis aukščiausius tautodailės darbų įvertinimus – „Aukso vainikus“. Bilioniškiai šiemet jų paprašė įamžinti nykstančius savo krašto kaimus.

 „Niekas nežino, ar ateityje išliks Bilionių seniūnija, bet akmeniniai ženklai – mažosios skulptūros, amžiams primins, jog šioje vietoje gyveno savo gimtinę mylintys žmonės“,- įsitikinusi Bilionių seniūnė Loreta Daukantienė.

Savaitę prie Bilionių piliakalnio esančioje senovinėje Juozo Rupšlaukio sodyboje dirbę akmentašiai sukūrė skulptūras Baublių, Stonių, Baravykų ir Plunksnės kaimams. Likusiems keturiems – Aukštagirės,  Bilionių, Padvarninkų ir Gulbės kaimams planuojama skulptūras kurti kitąmet.

Bilionių kaimo bendruomenės pirmininkė Virginija Geštautienė neslepia, jog didžioji dalis seniūnijos kaimų nyksta. Nors kol kas gyventojų nėra vieninteliame Baublių kaime, vos po keletą jų liko Aukštagirės, Padvarninkų kaimuose, nykstančiais laikomi ir Plunksnės, Stonių kaimai. Vienos mažiausių Šilalės seniūnijų gyventojai koncentruojasi Bilioniuose, kur dar yra likę gyventi keli šimtai žmonių.

Akmuo gydo kūną ir sielą

„Kaip Baravykai be baravykų – susodinsiu ant akmens gražią šeimynėlę“,- šlifuodamas akmenį, juokėsi V. Banza.

Stonių kaimą primenantis akmuo papuoštas raidėmis ir plunksna, nes jame veikė mokykla, Plunksnes žymintis akmuo – kalvę simbolizuojančiu kūju ir priekalu.

„Akmuo žmones ne šiais sau traukia, jis gydo ir morališkai, ir fiziškai. Jei kada susižeisite, akmens dulkėmis pabarstykite žaizdeles – vakare pamatysite, kad jau užsidėjo šašas“,- tikino V. Banza. 

Iš Kelmės kilęs, o dabar  Garliavoje gyvenantis trijų Aukso vainikų savininkas  A. Teresius yra medžio skulptorius, kasdien kalbina ąžuolą, o akmuo jam yra „atostogų pramoga“, privertusi išeiti iš komforto zonos ir pasimokyti naujų technologijų.

Tačiau jo talentas nuo medžiagos nepriklauso - iš nendryno brendantį akmeninį paukštuką Baublių kaimui atminti taip ir norisi paglostyti ar prie širdies priglausti.

„Kaimų atminimas man labai svarbus, o kūrybai tai ypač gera tema. Mano mama nuo Varnių, visą  gyvenimą kalbėjo žemaitiškai, todėl šis kraštas visada buvo savas. Matyt, manyje tebėra gyvas žemaitiškas genas: nuvažiuoju pas dzūkelius, jie ten taip maloniai ciksi, bet ne tas, ir viskas. Žmogui labai svarbu jausti, kur yra jo šaknys“, - sakė A. Teresius.

Paslaptingame akmenyje – romėniški skaičiai

Didžiausiu šios vasaros atradimu abu akmentašiai laiko keistais ženklais, panašiais į romėniškus skaičius, pažymėtą laukų riedulį. V. Banza jį išsirinko skulptūra kurti, tačiau nuplovęs purvą, pastabėjo, jog akmuo jau yra tapęs žmogaus rankų kūriniu.

„Amenukas puikus, smukiagrūdis, iš tokio ką nori gali sukurti, bet mes ne kokie barbarai, kad imtume ir naikintume tai, kas anksčiau žmogaus rankomis padaryta“,- užtikrino A. Teresius

Tautodailininkai mano, jog akmuo galėjo būti naudojamas kaip kaimo ar sklypo riboženklis. Jų prielaidą patvirtino ir Etninės kultūros globos tarybos pirmininkas Virginijus Jocys, todėl nuspręsta šį akmenį išsaugoti ir statyti kartu su naujai sukurtomis skulptūromis.

Panašių, tik didesnių akmenų su iškaltais ženklais Lietuvoje yra ne vienas. Paslaptingas ženklas iškaltas ant Bardauskių akmens, esančio Vijurkų geomorfologiniame draustinyje, Dūkštuose išlikęs riedulys turi ženklus, panašius į runas.

Tų ženklų prasmės dabar nebeišaiškina net mokslininkai, tačiau egzistuoja hipotezė, jog akmenys su juose iškaltais riboženkliais galėjo skirti genčių ar kunigaikštysčių ribas, tarnauti kaip rodyklės.

Žmonės seniai suprato, jog nieko pastovesnio už žemėje „įaugusį“ riedulį jie neras, todėl nuo neatmenamų laikų akmenis naudojo kaip ženklus.  Tai patvirtina ir istorikai: Lietuvos didžiosios kunigaikštystės sutartyse su kaimynais minimi akmenys, kuriais žymima valstybinė siena, nurodomi net atskirų akmenų vardai.

Facebook komentarai