Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Prekyba turguje. Kaip turguje gali prekiauti ūkininkas?

Autorius: prof. dr. Astrida MICEIKIENĖ, VDU Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakulteto dekanė
Astrida Miceikienė
Astrida Miceikienė
Printer Friendly, PDF & Email

Prekyba turguje yra specifinė verslo sritis. Dažnai kyla klausimų, kaip ir kuo gali turguje prekiauti ūkininkai, Pristatau Jums pagrindinius reikalavimus prekiauti žemės ūkio produkcija turgavietėse.

Prekyvietė (turgus) privalo turėti Maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimą, išduotą vadovaujantis Maisto tvarkymo subjektų patvirtinimo ir registravimo reikalavimais. Tik tokios prekyvietėse gali prekiauti ūkininkai ir jų šeimų nariai. Prekyvietė privalo atitikti higienos reikalavimus teritorijai, patalpoms, įrengimams, atliekų tvarkymui, vandens tiekimui, asmens higienai, maisto produktams, maisto produktų vyniojimui, pakavimui ir kitus reikalavimus, nustatytus teisės aktuose

Prekybos vietos prekyvietėje privalo būti pažymėtos pagal atsakingo prekyvietės asmens nustatytą schemą. Prekyvietės schemoje turi būti nurodyti prekybos vietų numeriai.

Prekyvietės patalpų, įrangos (inventoriaus) dezinfekcijai turi būti naudojamos tik Lietuvos Respublikoje registruotos, leidžiamos naudoti maisto įmonėse dezinfekcinės medžiagos.

Prekyvietėje galima prekiauti tik tokiomis žemės ūkio ir maisto produktų grupėmis, kurių prekybai paskirtos zonos ir sudarytos sąlygos produktams laikyti pagal gamintojo nurodytus reikalavimus tik higieniškomis sąlygomis.

Svarsčiai, svarstyklės ir kiti matavimo prietaisai, naudojami žemės ūkio ir (ar) maisto produktų masei, tūriui, ilgiui nustatyti, turi būti su galiojančiu metrologinės patikros žymeniu.

Prekyvietėje parduodami žemės ūkio ir maisto produktai turi būti atgabenti tokiomis transporto priemonėmis, kurios užtikrina tinkamą temperatūros režimą ir atitinka higienos reikalavimus.

 Į prekyvietę žemės ūkio ir maisto produktai turi būti pristatomi tik su lydimaisiais dokumentais (važtaraščiai, sąskaitos faktūros, atitikties deklaracijos ir kt.). Ši nuostata netaikoma, jeigu prekiaujama savo ūkyje išauginta ir pagaminta produkcija. Savo ūkyje išauginta ir pagaminta produkcija į prekyvietę pristatoma su laisvos formos krovinio važtaraščiu, kuriame turi būti:

• važtaraščio surašymo vieta ir data;

• juridinio asmens pavadinimas, kodas ir adresas arba fizinio asmens vardas ir pavardė, asmens kodas, adresas;

• krovinio pakrovimo ir iškrovimo vietos adresas, krovinio išgabenimo data ir laikas;

• žinios apie krovinį (krovinio pavadinimas, mato vienetas, krovinio kiekis ar svoris, pakuotės rūšis, pakuočių kiekis);

• transporto priemonės vairuotojo vardas ir pavardė, parašas;

• transporto priemonės markė ir valstybinis numeris ir kitos nuostatos neprieštaraujančios teisės aktams.

Asmenys, savo ūkyje išauginę žemės ūkio produktus ar iš jų pagaminę maisto produktus, jų prekybai privalo turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, asmens medicininę knygelę (sveikatos pasą) (F 048/a), išduotą vadovaujantis Darbuotojų, kuriems leidžiama dirbti darbų tik iš anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamomis ligomis, sveikatos tikrinimosi tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 7 d. nutarimu Nr. 544 ir papildomus dokumentus:

• asmenys, užsiimantys žemės ūkio veikla – ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimą ir einamųjų metų išrašą iš Ūkininkų ūkių registro ir/ar Žemės ūkio ir kaimo verslo registro apie ūkininko ūkyje ir/ar žemės ūkio valdoje vykdomą pagrindinę bei papildomas žemės ūkio ekonomines veiklas. Išrašą teisės aktų nustatyta tvarka išduoda registrų tvarkymo įstaigos: VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras, savivaldybių administracijos;

• sodininkai – nustatytos formos sodininkų bendrijos nario pažymėjimą, išduotą teisės aktų nustatyta tvarka;

• bitininkai – bityno pasą, išduotą vadovaujantis Bitynų, bitininkystės produktų ir bičių užkrečiamųjų ligų kontrolės reikalavimais, patvirtintais Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2005 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. B1-18, arba pažymą apie bičių šeimų registravimą ūkinių gyvūnų registre.

Individualia veikla besiverčiantys asmenys privalo turėti individualios veiklos pažymą arba verslo liudijimą, prekių lydimuosius dokumentus ir asmens medicininę knygelę (sveikatos pasą).

Tuo atveju, kai asmenys, savo ūkinėje veikloje išauginę žemės ūkio produktus ar iš jų pagaminę maisto produktus, prekyvietėje prekiauja ne patys, bet jų šeimos nariai, pateikiamas teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintas įgaliojimas dėl leidimo prekiauti žemės ūkio produktais ir iš jų pagamintais maisto produktais, o jeigu samdyti darbuotojai, pateikiama darbo sutarties kopija.

Prekyvietės prekiautojams, prekiaujantiems jų pačių surinktomis, neperdirbtomis miško gėrybėmis, namų valdoje užaugintais žemės ūkio produktais, lydimųjų dokumentų pateikti nereikia, išskyrus sertifikuotus laukinės augalijos rinkėjus, kurie turi pateikti sertifikatą, išduotą vadovaujantis 2007 m. birželio 28 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 834/2007 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo, panaikinantį Reglamentą (EEB) Nr. 2092/91 (OL 2007 L 189, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2008 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 967/2008 (OL 2008 L 264, p. 1).

Produktai, kuriems reikalingas temperatūrinis režimas, turi būti laikomi tik šaldymo įrenginiuose.

Kiaušiniai turi būti parduodami tik supakuoti į gamintojo pakuotę, išskyrus kiaušinius, parduodamus pirminių produktų gamintojų, laikančių ne daugiau kaip 50 dedeklių, kurie turi laikytis 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007, nustatančio bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas (Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas) (OL 2007 L 299, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. kovo 6 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 183/2009 (OL 2009 L 63, p. 9), reikalavimų.

Prekyvietėje draudžiama prekiauti:

• jeigu maisto produktai pagaminti maisto saugos kompetentingos institucijos nepatvirtintų ar neregistruotų maisto tvarkymo subjektų:

• šviežia mėsa, taip pat ir smulkinta (malta) mėsa;

• perdirbtos mėsos produktais (mėsos pusgaminiais ir gaminiais – rūkytais, sūdytais, vytintais, kepta mėsa ir paukštiena ir kt.) ir žuvininkystės produktais;

• konservais;

• konditerijos gaminiais;

• sūdytais, raugintais, sumaišytais ne pagal rūšį džiovintais grybais;

• kelių rūšių sumaišytais šviežiais grybais;

• kelių rūšių sumaišytomis arbatžolėmis, prieskoniais, vaistažolėmis, išskyrus, jeigu šie produktai yra ekologiški ir sertifikuoti;

• neskrosta paukštiena;

• kiaušinių duženomis, ančių ir žąsų kiaušiniais;

• maisto papildais, kurie yra neregistruoti ir nenotifikuoti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka;

• specialiosios paskirties maisto produktais (mišiniai kūdikiams, perdirbti grūdiniai maisto produktai ir maistas kūdikiams bei mažiems vaikams, maisto produktai, skirti besilaikantiesiems svorį mažinančių sumažinto energijos kiekio dietų specialios medicininės paskirties maisto produktai, maisto produktai sportininkams);

• atitinkamai paženklintais žemės ūkio ir maisto produktais, neskirtais pardavinėti ir teikiamais kaip Europos Sąjungos pagalba.

Maisto produktai, skirti vartoti be šiluminio apdorojimo ar plovimo, turi būti parduoti supakuoti. Nepakuotam maistui turi būti skirti pakavimo maišeliai ir įrankiai.

Nepakuoti maisto produktai, skirti vartoti be plovimo ar šiluminio apdorojimo, gali būti liečiami tik tam skirtais įrankiais arba mūvint apsauginėmis pirštinėmis. Žemės ūkio produktų ir (arba) maisto produktų grupės turi būti veiksmingai atskirtos:

• maisto produktai nuo gyvūnų pašarų (pašarams turi būti atskira arba aiškiai paženklinta prekybos vieta);

• neįpakuoti maisto produktai nuo ne maisto prekių;

• šviežia mėsa, paukštiena, žuvys ir žuvininkystės produktai, pieno produktai, kiaušiniai turi būti atskirti tarpusavyje;

• supakuota šviežia mėsa ir mėsos produktai nuo nesupakuotos šviežios mėsos ir mėsos produktų;

• maisto produktai neskirti vartoti tiesiogiai be jų papildomo terminio apdorojimo nuo paruoštų vartoti be papildomo apdorojimo nefasuotų maisto produktų (pvz., pusgaminiai (marinuota mėsa) nuo mėsos gaminių (šaltai rūkytos dešros).

Taigi, ūkininko (ar žemės ūkio veiklą vykdančio gyventojo) vaikai, žmona  gali turguje prekiauti žemės ūkio produkcija be verslo liudijimo, bet prekybos vietoje jie turi turėti dokumentus, patvirtinančius žemės  valdymą arba naudojimą, ir asmens dokumentą.  Be to, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr.3D-355 patvirtintų Prekyviečių, prekiaujančių žemės ūkio ir maisto produktais, darbo taisyklių 16 punkte nurodyta, kad tuo atveju, kai asmenys, savo ūkinėje veikloje išauginę žemės ūkio produktus ar iš jų pagaminę maisto produktus, prekyvietėje prekiauja ne patys, bet jų šeimos nariai, tai pateikiamas teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintas įgaliojimas dėl leidimo prekiauti žemės ūkio produktais ir iš jų pagamintais maisto produktais.

Facebook komentarai