Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Specialistai apie pasėlių būklę Lietuvoje

Autorius: Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba
Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr.
Printer Friendly, PDF & Email

Pirmosios vasaros dienos mus pasitiko šaltu šiauriniu vėju. Visa praėjusi savaitė temperatūros atžvilgiu jau buvo panaši į vasarą, tačiau stiprūs vėjai negailėjo augalų: plėšė lapus, laužė medžių šakas, tačiau tuo pačiu nuo žemės ūkio augalų nupurtė ir kenkėjus. Po ankstyvo pavasario sausros per gegužę Lietuvoje vidutiniškai iškrito 58 mm kritulių, kurie atgaivino laukus. Pasibaigė šalnos. Augalai žymiai ūgtelėjo, peršoko per kelis augimo tarpsnius. Džiovinantys stiprūs vėjai iš pasėlių išblaško drėgną orą, todėl susidaro blogesnės sąlygos grybinėms ligoms plisti. Žodžiu, žemės ūkio augalai žada gerą derlių, žinoma, jei gamta neiškrės kokio pikto pokšto.

Žieminių kviečių būklė

Žieminių kviečių pasėliai išsivystę skirtingai: nuo BBCH 37 (pasirodė paskutinysis lapas) iki BBCH 53 (matyti 30 proc. varpos). Kaip ir praėjusią savaitę, pasėliuose šeimininkauja dryžligė.

Kviečių dryžligės pažeistų augalų rasta Anykščių (92 proc.), Vilniaus (84 proc.), Kauno (80 proc.), Šalčininkų (64 proc.), Biržų (60 proc.), Širvintų (56 proc.), Jonavos (32 proc.), Šakių (28 proc.), Panevėžio (28 proc.), Šiaulių (28 proc.), Lazdijų (28 proc.), Mažeikių(24 proc.), Akmenės(24 proc.), Telšių(20 proc.)rajonuose.

Dar viena labai pavojinga liga – lapų septoriozė. Jos pažeistų augalų rasta Mažeikių (20 proc.), Varėnos (20 proc.), Vilniaus (20 proc.), Telšių (12 proc.) rajonuose.

Po truputį įsidrąsino ir miltligė. Miltligės pažeistų augalų rasta Vilniaus (16 proc.), Joniškio (8 proc.) rajonuose.

Fungicidų naudojimas: antrasis (pagrindinis) purškimas fungicidais reikalingas siekiant apsaugoti javų lapus nuo grybinių ligų. Šiemet vėliavinio lapo išsiskleidimo metu vyrauja lietingi orai, todėl užkratui patekti ant viršutinių lapų yra puikios sąlygos. Vėliavinio lapo apsauga nuo ligų ir kenkėjų ypač svarbi, nes kuo ilgiau išlaikysime sveiką ir nepažeistą lapą, tuo augalas ilgiau vykdys fotosintezę, sukaups daugiau maisto medžiagų ir gausime didesnį derlių. Todėl reikėtų atsargiai pasirinkti produktus, skirtus purkšti pasėlius šiuo augalų vystymosi tarpsniu ir nepadaryti mišinių su trąšomis, kurie nudegintų lapus.

Apsaugotinuo kviečių dryžligės geriausiai tinka fungicidai, kuriuose yra veikliosios medžiagos: pyraklostrobinas, benzovindiflupyras, protiokonazolas. Fungicidų nuo lapų septoriozės pasirinkimas yra gausus. Didesniu efektyvumu pasižymi SHDI cheminės grupės fungicidai, kurių veikliosios medžiagos: fluksapiroksadas, biksafenas, benzovindiflupyras. Iš triazolų grupės fungicidų gerai veikia turintys šias veikliąsias medžiagas: mefentriflukonazolą, epoksikonazolą, protiokonazolą.

Nuo miltligės registruoti veiksmingi fungicidai, kurių veikliosios medžiagos: prokvinazidas, metrofenonas, fenpropidinas, fenpropimorfas, spiroksaminas.

Žieminių rapsų būklė

Žieminiai rapsai jau baigia mėtyti paskutinius žiedlapius ir iš geltonos spalvos keičiasi į žalią (BBCH 69). Ant pagrindinio ir šalutinių stiebų jau formuojasi ankštaros. Rapsams baigiant žydėti reikėtų įsivertinti pasėlį: ar reikia ir ar ekonomiškai apsimoka naudoti fungicidą, kuris apsaugotų nuo juodosios dėmėtligės –alternariozės. Liga išplinta drėgnu oru. Ypač palanku, kai kaitaliojasi drėgnas ir sausas periodai, šiltas oras (apie 18 °C) taip pat skatina ligos plitimą.

Veislės šiek tiek skiriasi pagal jautrumą juodajai dėmėtligei. Augalų apsaugos produktų naudojimas šiltais ir drėgnais metais gali būti reikalingas. Esant juodosios dėmėtligės išplitimo rizikai, vienkartinis purškimas fungicidais turėtų būti atliktas po žydėjimo, kai pirmosios ligos dėmės pastebimos ant ankštarų.

Meteorologinės sąlygos dažniau būna palankios juodajai dėmėtligei plisti ant vasarinių rapsų ankštarų nei ant žieminių, todėl ir fungicidų naudojimas dažniau yra reikalingas vasarinių nei žieminiųrapsų pasėliuose.

Šiemet jau antri metai, kai žieminių rapsų pasėliuose randami augalai su pažaliavusiais žiedų vainiklapiais, iš žiedų išaugusiais kišenės formos išsipūtusiais ankšties pavidalo dariniais. Šį žiedų pažaliavimą sukėlė fitoplazmų pernešėjos, tai yra cikadėlės (Macrosteles quadrilinetus), kurios gyvuoja esant šiltam orui.

Rapsų lauke buvo aptikti pažeisti pavieniai tokie augalai. Kenkėjai, maitindamiesi ant pažeistų augalų šeimininkų, užsikrečia ir po 2 ar 3 savaičių jau gali pernešti ligą ant kitų augalų. Šie kenkėjai rapsams nėra ekonomiškai žalingi, tačiau žalingi kaip ligos pernešėjai. Patekęs į augalą, ligos sukėlėjas greitai dauginasi, o simptomai išryškėja po 2 ar 3 savaičių.

Rapsai vietoje žiedų suformuoja žalias, į lapus panašias struktūras, žiedai ir ankštaros neišsivysto. Šios ligos šeimininkai (be rapsų) gali būti žieminiai ir vasariniai kviečiai, avižos, miežiai, rugiai, bulvės, pupos, pomidorai, salotos, morkos, taip pat daugelis piktžolių. Prevencija: naikinti vabzdžius – ligos pernešėjus.

Stebimuose rapsų laukuose butonizacijos tarpsniu rapsiniai paslėptastraubliai ir kopūstiniai stiebiniai paslėptastraubliaivabalai neviršijo žalingumo ribos, o kuriuose viršijo butonizacijos tarpsniu buvo panaudoti insekticidai. Dabar, pjaustant rapsų stiebus, aptinkama stiebininių paslėptastraublių lervų.

Kai kuriuose laukuse stiebinių paslėptastraublių lervos pažeidė net 50 proc. rapsų stiebų. Vadinasi, pagrindinė vabalų migracija šiemet vyko vėliau, t.y. rapsų žydėjimo metu. Atradus rapso stiebe kenkėjus lervos stadijoje, sisteminis insekticidas jau nebeefektyvus.

Informaciją rengė Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos vyresnioji augalininkystės specialistė Giedrė Masliukovienė ir konsultantų komanda pagal Geros augalų apsaugos praktikos taisykles

Nemokamame portale www.ikmis.lt rasite sodų, dažų ir lauko augalų ligų bei kenkėjų prognozavimo modelius. Kenksmingų organizmų plitimas pasėliuose prognozuojamas vadovaujantis meteorologinių stotelių duomenimis, tad sistemoje pateikta informacija yra operatyvi, ir, tikimės, padės priimti teisingus augalų apsaugos sprendimus.

 

Facebook komentarai