Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Ūkininkai apie tręšimą: kiekvienas vadovaujasi savo galva

Autorius: Dainius ŠEPETYS
Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr.
Printer Friendly, PDF & Email

Stipriai pabrangus visoms trąšoms, Lietuvos ūkininkai dar kartą peržiūrėjo tręšimo planus, aktyviau kvietė specialistus, kad šie darytų dirvožemio tyrimus ir nustatytų optimalų reikalingą azoto, kalio bei fosforo kiekį.

Pašušvyje ūkininkaujantis Paulius Staliorius po dirvožemio tyrimų sužinojo, kad jo lauke, kuriame buvo auginamos pupos, nuėmus derlių yra likę 120 kg/ha azoto (veikliosios medž.). Iki 30 cm gylio buvo rasta 90 kg, o likusioji 30 kg dalis – iki 60 cm  gylyje.

Nukultų rapsų lauke nustatytas azoto kiekis buvo 70-80 kg/ha, laukuose kur derėjo kviečiai – 30-40 kg/ha.

Specialistai, kurie atliko dirvožemio tyrimus, taip pat nustatė, kad visuose laukuose kalio bei fosforo rodikliai yra normos ribose. „Pamatęs tokius rezultatus, šiemet, sėdamas žiemines kultūras, nebėriau nei saujos trąšų“, – kalbėjo P. Staliorius, užsimindamas, kad priimti tokį sprendimą paskatino ir labai išaugusios trąšų kainos.

Vidurio Lietuvoje ūkininkaujantis Algimantas Kižauskas teigia, kad dirvožemio tyrimus savo laukuose atlieka kas 3-4 metus. Tai atliekama todėl, kad dirvose būtų išlaikomi augalams reikalingi maisto medžiagų kiekiai.

„Žinant dirvožemyje esančius trąšų kiekius, galima tiksliai sužinoti, kur ir kokių medžiagų reikia norint užauginti norimą derlių“, – kalbėjo A.Kižauskas, primindamas, kad reikia įvertinti ir gamtos įtaką planuojamam rezultatui.

Šiųmečiai dirvožemio tyrimai parodė, kad ūkininko dirvose šiek tiek trūksta fosforo, todėl sėjant juo buvo pamaitinta žemė, tiesa, nedaug – po 100-150 kg/ha. Kalio rasta 300-370 kg/ha, o tai jau net pertekliniai rodikliai.

„Kalio yra pakankamai, tačiau svarbu, ar jis yra augalams prieinamoje formoje“, – dėstė ūkininkas, rodydamas dokumentus, jog jo dirvose yra pakankamas kiekis humuso bei azoto. Pastarojo augalai neįsisavina negaudami sieros. „Anksčiau tai nebuvo problema, nes dar anais laikais kolūkių agronomai sakydavo, jog sieros laukai gauna iš dangaus, kai veikia Kėdainių chemijos gamykla, bet dabar laikai pasikeitė ir sieros į dirvą turi atsivežti kiekvienas žemdirbys“, – juokavo A. Kižauskas.

Surviliškyje ūkininkaujantis Mantas Župerka šiemet dirvožemio tyrimų nedarė, nes mano, jog po prastų metų tai daryti netikslinga. „Čia kiekvienas vadovaujasi savo galva: štai viename lauke šiemet kūliau tik po toną vasarinio rapso, suprantama, tos dirvos trąšų negaus“, – savo sprendimą netręšti konkretaus lauko aiškino Mantas.

Pasak jaunojo ūkininko, šiemet nebuvo ypatingai didelių derlių, todėl maisto medžiagų dirvose turėjo likti. „Nematau prasmės gausiai tręšti, juolab kad ir trąšos labai subrangę“, – teigė M. Župerka, užsimindamas, kad ūkis trąšų pirko tik rudeninei sėjai.

Pasak pašnekovo, pavasariniai sėjai ūkis stipriai pabrangusių trąšų dar nepirko, nors įprastai tokiu metu jomis būdavo apsirūpinama. „Niekas nežino kiek kainuos grūdai kitais metais“, – portalui sakė ūkininkas, tikindamas, kad jei jų kaina bus didesnė nei 200 eurų už toną, tada investicija gali atsipirkti, o jei ne – kai kas ir bankrutuoti gali.

Ūkininkas Aurimas Snarskis, šiemet atlikęs dirvožemio tyrimus, dirvoje esančiais fosforo bei kalio veikliosios medžiagos kiekiais yra patenkintas. „Abiejų šių medžiagų kiekiai viršija 200 kg/ha, o tai yra geri rodikliai“, – sakė A. Snarskis, teigdamas, kad dabar daug kas bandys gyventi dirvos sąskaita. „Šiųmetis tręšimas daugelyje ūkių bus ekonominis: kiekvienas stengsis brangių trąšų į dirvą išberti kuo mažiau, nes niekas nežino kokia kitais metais bus grūdų supirkimo kaina, o tai stabdo investicijas“, – sakė agronomijos mokslų magistras.

Ar iš tiesų šiemet ženkliai didesni azoto, kalio bei fosforo kiekiai randami Lietuvos ūkių laukuose? Ekspertai tiina, jog taip nėra. Esą nėra pastebėta, kad jie labai skirtųsi nuo daugiamečių rodiklių. Be to, dirvožemio rodikliai negali būti daug didesni, nes buvo prastas javų ir kitų kultūrų derlius.

Facebook komentarai