Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

V. Liakas: reikšmingų sprendimų negalima atidėti rytdienai

Autorius: Vytautas LIAKAS, VDU Žemės ūkio akademijos docentas
Pokyčiai, vykstantys dirvožemyje dėl intensyvus dirbimo, gali padaryti ilgalaikės žalos. Vytauto Liako nuotr.
Pokyčiai, vykstantys dirvožemyje dėl intensyvus dirbimo, gali padaryti ilgalaikės žalos. Vytauto Liako nuotr.
Printer Friendly, PDF & Email

Keičiantis aplinkos veiksniams, keičiasi ir žemės ūkio struktūra. Neįprasti mūsų platumai orai (staigūs temperatūrų pokyčiai, nepastovūs orai žiemą, netolygus kritulių pasiskirstymas) skatina augalų ligų bei kenkėjų plitimą, o tai turi tiesioginės įtakos žemės ūkio ekonominiams rodikliams bei žemės ūkio produkcijos saugai.

Ateityje siekiant patenkinti augančius maisto produkcijos poreikius, žemės ūkio produkcijos gamintojai turi prisitaikyti prie kintančios aplinkos sąlygų ir didinti produkcijos gamybos apimtis. Norint sušvelninti kintančio klimato poveikį, pirmiausiai reikės optimizuoti kai kuriuos žemės ūkio sektorius, nes praktiškai visos pasaulinės organizacijos teigia, kad du trečdaliai šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir daugiau 70 proc. metano išmetamo žemės ūkyje tenka vienam iš jautriausių žemės ūkio sektorių. Klimato pokyčiai turi tiesioginės įtakos drėgmės balansui dirvožemyje, aktyvėja dirvožemio degradacija. Žemdirbiai, remdamiesi mokslinių tyrimų rezultatais, privalo diegti tvarias žemės ūkio technologijas ir didinti ūkių ekonominį efektyvumą.

Kaip tik šiuo metu ruošiamos dirvos sekančių metų sėjai, didesnės ar mažesnės klaidos gali sukelti rimtų ekonominių problemų. Nežiūrint mokslininkų ir kitų žemės ūkio specialistų perspėjimų, dar daug žemdirbių naudoja taip vadinamus tradicinius žemės dirbimo būdus, nors sunku būtų pasakyti ar tai tikrai tradicinis, gal geriau klasikinis. Klasikinis žemės dirbimas (arimas) dažniausiai taikomas vidutinio klimato sąlygomis, norint paspartinti dirvožemio šilimą ir vandens garavimą pavasarį bei dirvos paviršiuje aktyvuoti maisto medžiagų apykaitą. Tačiau pokyčiai, vykstantys dirvožemyje dėl intensyvus dirbimo, gali padaryti ilgalaikės žalos, nes dirvožemis degraduoja, mažėja jo derlingumo potencialas, pablogėja dirvožemio agregatų stabilumas, mažėja makroporingumas, didėja dirvožemio kietis, dėl to esmingai sumažėja augalų produktyvumas. Ruošiant žemę sėjai, dažniausiai susidaro dirvos paviršiuje pluta. Mokslininkai visame pasaulyje mano, kad dirvožemio degradacija yra vienas didžiausių klasikinio žemės dirbimo iššūkių, turinčių įtakos ne tik ūkių rodikliams, blogėja dirvožemių našumas, o dėl intensyvaus maisto medžiagų išsiplovimo užteršiami vandens telkiniai. Intensyvus žemės dirbimas pakenkia ir dirvožemio biologinėms savybėms, dėl pagreitėjusių oksidacijos procesų dirvožemyje sparčiai mažėja organinės anglies atsargos, nes viršutiniame sluoksnyje dėl didelio deguonies kiekio spartėja organinių medžiagų mineralizacija ir nepagrįstai didinama CO2 emisija į atmosferą. Sumažėja dirvožemio gebėjimas išlaikyti maisto medžiagas ir stabilią struktūrą. Pažiūrėjus dirvožemio tyrimo rezultatus, ne viename ūkyje matome, kad organinės anglies kiekis nesiekia 1 proc., o augalų struktūroje anglis sudaro vidutiniškai 46 proc., tai reiškia, kad negalima iš augalų atimti anglies. Pasaulyje plačiai praktikuojamos mažiau intensyvios žemės dirbimo technologijos, mažinančios dirvožemio vėjo ir vandens eroziją. Pritaikius pažangias žemės dirbimo technologijas, atsiranda daugiau galimybių valdyti dirvožemio savybes ir augalų produktyvumą vidutinio klimato zonoje, suteikiant daugiau naudos aplinkai bei ekonomikai. Pastaruoju metu daug kalbama apie dirvožemio sveikatą, t.y. dirvožemio gebėjimą funkcionuoti, kaip gyvybiškai svarbiai ekosistemai, palaikančiai augalus, gyvūnus ir žmones. Prie dirvožemio savybių išsaugojimo prisideda ne tik žemės dirbimo būdai, bet ir kiti racionalūs sprendimai, kaip augalų rotacijos paįvairinimas, įtraukiant daugiamečius augalus ar padidinus posėlinių augalų įvairovę, teko matyti ūkių, kuriuose sėjama iki 60 skirtingų posėlinių augalų rūšių. Ką dažnai matome mes? 2 – 3 augalai plius pabiros, ar tai darome dėl pliuso, ar norime pagerinti dirvožemį? Tinkamai parinkti posėliniai augalai gali ne tik pagerinti organinių medžiagų masę dirvožemyje, bet kartu padidinti mikrobų masę bei fermentų aktyvumą. Dengiamieji augalai sukuria pakankamai daug organinės masės, sumažinus žemės dirbimo intensyvumą, sumažėja organinių medžiagų mineralizacijos intensyvumas, jos dirvožemyje pradeda kauptis, gerėja augalų augimo sąlygos. Žinoma, nereikia tikėtis, kad per metus viskas pagerės, tiek metų buvo gadinama struktūra, dėl to reikia kantrybės taisant praeities klaidas. Tik dėl to savęs negali kaltinti ūkininkai, buvo tokia teorija, mokymas, nors teorinio intensyvaus žemės dirbimo pagrindimo kaip ir nėra. Analizuojant žemdirbystės istoriją, supranti, kad kai kurie padargai yra invaziniai ir jie netinka Lietuvos dirvožemiams. Vertinant, kad vyksta klimato pokyčiai ir sunku prognozuoti meteorologinius reiškinius, labai svarbu padidinti dirvožemio poringumą, jų tęstinumą bei tarpusavio susijungimą, kad pagerėtų dirvožemio dujų difuzija ir pralaidumas.

Paprastesnio žemės dirbimo daugelis vengia dėl didesnio drėgmės kiekio dirvožemyje pavasarį, bet jau keli metai turime ryškų drėgmės deficitą, tad didinti drėgmės garavimą neracionalu. Optimizavus žemės dirbimą, žemdirbiai pastebi, kad pavasarį nėra to katastrofiško drėgmės pertekliaus, nes vandens balansas reguliuojasi savaime, nes nenutraukiami kapiliarai.

Manome, kad daugeliui optimizuoti žemės dirbimą trukdo informacijos stoka arba įvairios kartais prieštaringos informacijos srautas, taip pat dalis informacijos grindžiama trumpalaike patirtimi, duodančia nebūdingų rezultatų komerciniams ūkiams. Optimizavus žemės dirbimą, įvedus dengiamuosius augalus, naudojant mikrobiologinius ir biologiškai aktyvius preparatus, galima esmingai pagerinti dirvožemio sveikatą bei fizinę būklę ir pagerinti ekosistemos gyvybingumą. Įvedus daugiau augalų, padidėja agroekosistemos daugiafunkciškumas. Suderinus optimalų žemės dirbimą su dengiamaisiais augalais, didėja augalų produktyvumas vidutinio klimato sąlygomis. Analizuojant pasaulinę praktiką, galima daryti išvadą, kad intensyvų žemės dirbimą pakeitus optimaliu bei derinant su dengiamaisiais augalais gaunamas esmingai didesnis augalų produktyvumas.

Teisingi sprendimai skatina funkcinės ekologijos pažangą, dėl to optimali žemės dirbimo sistema perspektyvi ir vidutinio klimato zonoje, turint mintyje, kad kai kurie metai būna netgi sausringi, artimi sąlygoms, kur optimalus žemės dirbimas yra vienintelis teisingas sprendimas.

Reikšmingų sprendimų negalima atidėti rytdienai, tuo labiau, kad dirvožemis skolinamas iš ateities kartų.         

Facebook komentarai

VIDEO GALERIJA