Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Z. Aleksandravičius: kuo skubiau išleisti instrukcijas paukščiams, kuriuose plotuose galima lesti

Autorius: Dalia KARPAVIČIENĖ
Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr.
Printer Friendly, PDF & Email

Posėdžiavęs Seimo Kaimo reikalų komitetas sugrįžo prie parlamentinės kontrolės klausimo dėl laukinių gyvūnų daromos žalos žemės ir miškų ūkiams. Dešimtmetį trunkančio klausimo pabaigos, panašu, greitai nesimato. Kol kas nėra žalos skaičiavimo metodikos. Aiškėja, jog Aplinkos apsaugos rėmimo programa, iš kurios lėšų šį pavasarį žemės ūkio ministerija siūlė atlyginti žalą, nėra tinkamas finansavimo šaltinis. Paprasčiau tariant – trūksta lėšų.

Problemos sprendimas, pasak Lietuvos ūkininkų sąjungos oficialios pozicijos, ir toliau kabo ore. Sprendimus galima bus daryti tuomet, kai Lietuvos ornitologų draugija su mokslo partneriais pagal LIFE projektą užbaigs projektą dėl migruojančių žąsų poveikio žemės ūkiui. Studija leis gauti tikslią informaciją apie esamą padėtį bei parinkti taikliausius kompensacinius mechanizmus. O kol kas ūkininkai ir toliau raginami baidyti paukščius ir taip saugoti savo laukus.

Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininko pavaduotojas Zigmantas Aleksandravičius sakė jau praradęs viltį dėl šios valdžios, jei nesugebama išspręsti paprasčiausio klausimo.

Nereikia nė tikėtis kompensacijos už nulestą vyšnią, grūdą ar elnio brydę per pasėlius

Seimo kaimo reikalų komitete pasisakęs aplinkos ministro patarėjas Marius Čepulis kalbėjo apie Lietuvos ornitologų draugijos su mokslo partneriais vykdomą projektą dėl paukščių daromos žalos ir kompensavimo mechanizmo. Ministro patarėjas teigė, jog dar šiemet bus maždaug aiški galima žala, o kitąmet, kai projektas baigsis – ir tikslus mechanizmas.

Dėl žvėrių daromos žalos, pasak M. Čepulio, viskas savivaldybių, ne aplinkos ministerijos, rankose. Savivaldybių komisijos sprendžia, kiek gyvūnų bus galima medžioti.  

Seimo kaimo reikalų komiteto nariai, kiti pasisakiusieji pažymėjo, jog dėl šio klausimo sprendimo yra daug neaiškumo. Pavyzdžiui, kada, dėl kokios padarytos žalos atlyginimo ūkininkas gali kreiptis atlyginimo, kas įvertintų, kaip įrodyti nuostolius ir pan.

Aplinkos ministro patarėjas Marius Čepulis sakė, jog visi turime suprasti esantys gamtos dalis, mes, ne paukščiai ar žvėrys, esame jų teritorijoje. „Aš suprantu jūsų požiūrį, aplinkos ministerijos, mano požiūris yra truputėlį kitoks.  Visų pirma mes turime užtikrinti prevencines priemones: baidymą, savo derliaus saugojimą“, – tvirtino. Pasak M. Čepulio, galbūt pasinaudoti užsienio praktika? Yra šalių, kuriose ūkininkai palieka nenuimtą lauką, kuriame paukščiai gali lesti, neniokodami ūkininkų pasėlių. Vyriausybė esą galėtų prisidėti prie tokių mechanizmų. Būtina surasti pusiausvyrą, o neprieiti prie  kompensavimo tvarkos už varnėno nulestą vieną vyšnią ar karvelio – grūdą, arba per lauką praėjusio elnio padarytą brydę. 

Beprasmiška...

 Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininko pavaduotojas Zigmantas Aleksandravičius ironizavo ir sakė visiškai pritariantis puikioms aplinkos ministro patarėjo mintims ir idėjoms, kurias reikia kuo greičiau įgyvendinti.

Pasak Z. Aleksandravičiaus, reikia kuo skubiau paukščiams išleisti instrukcijas paukščių kalba. Būtinai pastatyti informacinius ženklus, kuriuose aiškiai nurodyti specialiai jiems lesti pažymėtus laukus ir į kitus plotus nekišti snapų. Žvėrims išdalinti žemėlapius, kad neperženginėtų savivaldybių ribų, pravesti instruktažą, išrinkti atsakingus, nepamaišytų ir kokia rimta konferencija... Ir, žinoma, būtinai pareikalauti žvėrių atsakomybės.  

„Su durniais reikia jų kalba kalbėti.  O jei rimtai – kupiškėnai turi tokį posakį: „Ką čia š... šneki“. Paprasčiausio klausimo nesugebama išspręsti. Su patarėjais, padėjėjais, kitais proto guzais bandyti kalbėtis jau darosi beprasmiška. Belieka liūdnai juokauti ir tikėtis, kad ši valdžia anksčiau ar vėliau nugrius arba bus nugriauta, o naujoji bus protingesnė ir priims savalaikius protingus sprendimus. Kito varianto nėra“, – piktinosi Z. Aleksandravičius.

Facebook komentarai

bas

a