Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Žemės ūkio rizikos valdymas rizikos tarpusavio rizikos fondų pagalba. Ko reikia, kad priemonė būtų efektyvi?

Autorius: prof. dr. Astrida MICEIKIENĖ, VDU Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakulteto dekanė
Astrida Miceikienė
Astrida Miceikienė
Printer Friendly, PDF & Email

Pastaruoju metu Lietuvoje itin aktyviai diskutuojama žemės ūkio rizikos valdymo fondų steigimo tikslingumo, galimybių valdyti rizikas jų pagalba. Vyriausybė pritarė Žemės ūkio, maisto ir kaimo plėtros įstatymo pataisoms, taigi atsirado teisinės prielaidos tokiems fondams kurtis. Tai nėra nauja rizikos valdymo priemonė pasaulyje. Jau gana seniai rizikos valdymo, savitarpio pagalbos fondai veikia daugelyje šalių. Jie taikomi ne tik žemės ūkyje pasireiškiančių rizikų valdymui. Taigi galima teigti, kad ši rizikos priemonė išbandyta, įvertinta, yra galimybė remtis kitų šalių patirtimi.

Žemės ūkio verslas, skirtingai nuo daugumos kitų verslo rūšių, yra itin sąlygojamas ir priklausomas nuo klimato reiškinių, augalų ir gyvulių ligų, žemės ūkio produkcijos kainų svyravimų. Todėl iniciatyva  suteikti žemės ūkio verslui pačiam valdyti žemės ūkio rizikas dar vienos priemonės pagalba yra gera. Taigi, žengus pirmąjį žingsnį, reikia žengti antrąjį, trečiąjį ir tolesnius.

Suformuoti teisines ir organizacines sąlygas žemės ūkio rizikos valdymo fondų steigimui yra tik pirmasis žingsnis. Jis labai svarbus, nes nuo to kaip bus suformuotos šios sąlygos didele dalimi priklauso ir šios rizikos priemonės sėkmė.

2014-2020 m. laikotarpyje tik trys ES šalys yra numačiusios lėšas kaimo plėtros programose žemdirbių tarpusavio pagalbos fondų rizikų valdymo daliniam finansavimui. Tai Prancūzija, Italija ir Rumunija. Tačiau praktiškai tokia rizikos valdymo priemonė veikia tik Prancūzijoje. Kai kurios šalys žemės ūkio rizikas valdo draudimo fondų pagalba (Vokietija, Vengrija, Nyderlandai).

Tikėtina, kad įvertinus klimato kaitos tendencijas, ekonominių krizių tikimybę, 2021-2027 m. laikotarpyje didesnis šalių skaičius skirs lėšų žemės ūkio rizikų valdymui.

Paanalizavus, kodėl  žemės ūkio rizikos valdymo fondai sunkiai vystosi ir veikia, pastebima, kad keletas priežasčių, kurios turėtų būti įvertintos plėtojant šią idėją Lietuvoje.

Daugelyje šalių, tarp jų ir Lietuvoje, veikia pasėlius, gyvulius nuo tam tikrų rizikų draudžiančios draudimo bendrovės. Beje viena jų, savidraudos fondas "Vereinihte Hagelvesicherung VVaG" filialas - VH Lietuva, veikia panašiu - savidraudos principu. Taigi, tokiose nedidelėse šalyse kaip Lietuva, šalia esamų draudimo priemonių, įteisinama dar viena priemonė. Atsiranda konkurencija – tai yra gerai, bet gali atsirasti paslaugų dubliavimas, padidėti administraciniai kaštai.

Užsienio šalių patirtis rodo, kad kompensacijos patyrus nuostolius įvertinamos ne taip greitai, kaip norėtų žemdirbiai, išmokos išmokamos po tam tikro laiko, dėl to gali susidaryti neigiamas tokių fondų įvaizdis. Be to kompensacijų dydžiai yra sunkiai prognozuojami, nepastovūs, nes dažnai priklauso išorinių veiksnių – klimatinių veiksnių įtakos, todėl gali sukelti valdžios biudžetui sunkumų prisidedant prie rizikų valdymo. Turi būti vertinama ir piktnaudžiavimo galimybė.

Taigi Lietuvoje steigiant šiuos fondus labai svarbu:

- Labai aiškiai, tiksliai suformuoti teisines ir organizacines prielaidas, kurios sudarytų vienodas sąlygas visiems žemės ūkio verslo subjektams dalyvauti fondų veikloje ir skatintų šios verslo vystymąsi;

- Turėti fondų administravimui aukštos kvalifikacijos specialistų, kurie gebėtų administruoti fondus, žinotų žemės ūkio verslo specifiką.

- Skatinti steigti ne penkių narių, o žymiai didesnius dalyvių skaičiumi fondus ir taip mažinti administracinius kaštus, didinti sukautų lėšų investavimo galimybes. 

Tik glaudus Žemės ūkio ministerijos bendradarbiavimas su žemės ūkio verslu yra žemės ūkio rizikos valdymo fondų sėkmės sąlyga. Reikalinga nuosaiki parama žemės ūkio rizikų valdymui žemės ūkyje, sisteminis požiūris į šios rizikos valdymą, didelis žemės ūkio verslo subjektų įsitraukimas ir noras patiems valdyti riziką.

Facebook komentarai