Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

dojusagro

Indijos rinkoje esame laukiami, viskas priklauso nuo mūsų pačių

Autorius: Laima UŽUPĖ
Alina Adomaitytė
Alina Adomaitytė
Printer Friendly, PDF & Email

Auganti Indijos rinka vis labiau domina mūsų šalies verslą. Neseniai bendradarbiavimo memorandumą su šios šalies pramonės konfederacija pasirašė Lietuvos pramonininkai, o pernai įsteigti Indijos prekybos rūmai žada plėsti ir žemės ūkio produkcijos gamintojų eksporto galimybes šioje šalyje.

„Užsidarius Rusijos rinkai esame priklausomi nuo Europos, tačiau joje jaučiama artėjanti krizė, tad, siekiant ją sumažinti, siūlome išnaudoti didėjančias galimybes Rytuose“, – sako Indijos prekybos rūmų prezidentė Alina Adomaitytė.

„Lietuva ir Indija – neatrastos galimybės“ – tai Vilniuje šių metų spalio 17 dieną vyksiantis seminaras, į kurį kviečia Indijos prekybos rūmai ir VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra. Seminare dalyvaus Užsienio reikalų ir Žemės ūkio ministerijų, Maisto ir veterinarijos tarnybos atstovai, savo patirtimi dirbant su Indija dalinsis Lietuvos įmonės.

Prognozuojama, kad šiemet ir ateinančiais metais Indijos ekonomika vis dar kils, ir augimas sieks apie 7 proc. Pasak A. Adomaitytės, Lietuvoje apie sparčiai augančią Indijos rinką mažai žinoma, tad šis renginys padės ją atrasti. Apie tai plačiau „Agroetos“ interviu.        

Kokia Lietuvos produkcija šiuo metu jau eksportuojama į Indiją, kokios įmonės yra didžiausi žemės ūkio produkcijos eksportuotojai?

Mūsų žiniomis, bendrai dvišalės prekybos apyvarta siekia 98 mln. eurų. Lietuva šioje  rinkoje jau parduoda alų, mineralinį vandenį, proteino miltelius. Prekes į Indiją jau eksportuoja „Pienas LT“, šią rinką pasiekia mineralinis vanduo „Tichė“, Rinkuškių alus, taip pat „Gubernijos“ produkcija. Taigi, jau turime lietuviško verslo sėkmės Indijoje istorijų. Manome, kad su mūsų pagalba jų bus daugiau, nes procesas tik prasideda, tačiau reikia įmonių, kurios nebijotų ir išbandytų šią naują rinką.

Kuo Indija gali būti patraukli mūsų šalies verslininkams bei žemdirbiams? Ką mes galėtume jiems dar pasiūlyti?

Indijos rinka yra viena iš didžiausių pasaulyje, šalis turi 1,3 mlrd. gyventojų. Atsižvelgiant į vartojimo tendencijas, Lietuvos gamintojai galėtų daugiau tiekti grūdinių kultūrų, vandens, pieno gaminių. Šių produktų Indijoje labiausiai trūksta. Prisitaikydami prie jų vartojimo įpročių, galėtume parduoti labai didelius mūsų gaminamos produkcijos kiekius.

Taip pat noriu atkreipti dėmesį, kad Indijoje trūksta uogų, tai gali būti nauja niša uogų augintojams. 

Kaip Indija bendradarbiauja su kaimyninėmis Baltijos šalimis  ir Lenkija, Baltarusija, kuo mūsų šalis gali būti pranašesnė už jas?

Lenkija Indijoje labai aktyviai dirba įvairiomis kryptimis, organizuoja daug verslo misijų, taip pat sulaukia ir daug investicijų iš Indijos. Toks abipusis bendradarbiavimas naudingas abiem šalims.

Estai žymūs finansinėmis technologijomis, o apie Lietuvą ir Latviją, galima teigti, niekas nežino. Baltarusija jiems nėra labai įdomi, nes tai ne Europos Sąjungos šalis.    

Kaip konkrečiai Jūsų vadovaujami rūmai gali padėti lietuviškos produkcijos gamintojams užmegzti ryšius su Indija?

Pirmiausia, kad būtų lengviau suprasti verslo partnerius ir procesas vyktų sklandžiau, prieš pradedant prekybą su Indija suteikiame reikalingą informaciją ir bazinius mokymus apie verslo kultūrą. 

Esant poreikiui atstovaujame Lietuvos įmonių interesus derybų metu, kartu vykstame į Indiją. Rūmų darbas – paruošti Lietuvos verslo įmones prekybai Indijoje, suteikti galimybes sudaryti naujus kontraktus, planuoti verslo misijas kartu su B2B (verslas verslui) susitikimais. Rūmų tikslas – parduota lietuviška produkcija.

Kitais metais planuojate dalyvauti Indijos ekonomikos forume. Kokias galimybes jame dalyvauti turi mūsų augintojų ir perdirbėjų atstovai? 

Tai Indijos premjero N. Modi globojamas forumas, ten atvažiuoja didžiausių pasaulio bendrovių atstovai, tačiau mūsų ten dar nėra. Jau turime kvietimą kitiems metams, bet viskas priklausys nuo mūsų pačių, nuo to, ar šiomis galimybėmis pasinaudosime. Mes esame ten laukiami, viskas priklauso nuo mūsų įmonių. JAV sparčiai naudojasi atsiveriančiomis galimybėmis Indijoje, jei ilgai galvosime ir lauksime, mes jas prarasime.

Jūsų nuomone, kodėl Lietuvos verslui verta ieškoti naujų rinkų Rytuose, o ne Europoje?

Europos perkamosios galios tendencijos keičiasi, konkurencija taip pat didėja. Europos Sąjunga, demonstruojanti gana neblogus ekonomikos atsigavimo po krizės rodiklius, gali ateinančiais metais susidurti su rizikomis. Viena jų – fiskalinis Europos Centrinio banko (ECB) politikos netvarumas.

Per paskutinius porą metų ECB supirkinėjo euro zonos šalių privačias ir vyriausybines obligacijas, tam buvo skirta 60 mlrd. eurų. Taip buvo siekiama į rinką įmesti kuo daugiau pigių pinigų, sumažinti palūkanų normas ir taip „įsukti“ vartojimą. Tačiau realiai ECB pinigai nusėdo finansiniuose aktyvuose turtingųjų rankose, ir tik maža dalis šių pinigų pasiekė ekonomiką.

Europos Komisijos 2019 m. prognozėje teigiama, „per daug ekspansyvi fiskalinė politika, nepakankamai nukreipta į potencialaus augimo tikslus, gali sukelti abejonių dėl fiskalinio tvarumo labiausiai įsiskolinusiose šalyse“. Kitaip tariant, šalių narių su pertekline skola burbulas gali sukelti problemų bankinėje sistemoje, nes skola tvari tol, kol palūkanos žemos. Išaugus palūkanoms, gali kilti problemų dėl padidėjusio skolų aptarnavimo.

Šios prognozės gali lemti mūsų ateities prekybos rezultatus, o eksportas yra labai svarbus šalies ekonomikai, jeigu prekyba sustos, galime sulaukti labai rimtų iššūkių.

Naujos rinkos gali mums padėti sumažinti riziką ir esant krizinei situacijai augti.

Facebook komentarai

T Hegvita agro