Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

Išskersime kiaules, pasakė D. Remeika. Ar jam su galva viskas gerai?

Autorius: Agroeta
Išskersime kiaules, pasakė D. Remeika. Ar jam su galva viskas gerai?
Išskersime kiaules, pasakė D. Remeika. Ar jam su galva viskas gerai?
Printer Friendly, PDF & Email
(Kaunas, kovo 15 d.) Tai, apie ką vakar paskelbė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktorius Darius Remeika, verčia imtis už galvos. Jis iš tiesų ir visai rimtai užsimojo bemaž pusėje Lietuvos išskersti kiaules. Esą to reikia tam, kad apsaugotume mūsų kraštą nuo afrikinio kiaulių maro (AKM). Vietoje to, kad imtųsi žygių, kaip tiesiogiai kovoti su AKM, D. Remeika priėmė sprendimą, privaloma tvarka išskersti kiaules ūkiuose. „Įvertinę ligos plitimo tempus laukinėje faunoje, priėmėme sprendimą išplėsti buferinę zoną. Tai reiškia, kad iki šių metų gegužės 1 d. šioje zonoje esančiuose biologiškai nesaugiuose ūkiuose reikės paskersti visas laikomas kiaules“, – komentavo VMVT direktorius D. Remeika. VMVT rašte akcentuojama „priėmėme sprendimą“, tai yra valstybės tarnautojas akivaizdžiai siekia išvengti asmeninės atsakomybės, paversdamas ją kolegialia. Kodėl Vokietijoje, net ir matydami didelę AKM patekimo į šalį riziką, problemos sprendžiamos lanksčiau. Ten kova pirmiausia nukreipta į šernus. Lietuvoje kitaip. Pas mus geriau iš ubago atimti lazdą, nei pasirūpinti, kad nebūtų skurstančiųjų. Ir tą akivaizdžiai pademonstravo D. Remeika. Suprantu pono D. Remeikos susirūpinimą, esą kito kelio (kaip tik išskersti kiaules) nėra. Bet dar 2013 m. viduryje, tai yra likus pusmečiui iki AKM užkrato atėjimo, tuometis VMVT vadovas Jonas Milius prašė už 10 mln. litų statyti tvorą pasienyje su Baltarusija. Pinigų negavo. 2014 m. liepą 10 kilometrų ilgio tvora pastatyta Alytaus rajone. Išbuvo neilgai. Vagys nugvelbė per 90 cinkuotų stulpelių. Tokia štai tvorų pas mus statymo istorija. Lieka medžiotojai ir ūkininkai. Kuriuos čia lengviau prispausti, matyt, vieną vakarą pagalvojo D. Remeika. Tačiau jau anksčiau „Agroetai“ Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko pavaduotojas Eugenijus Tijūšas guodėsi, kad valstybė skiria nepakankamas kompensacijas šernų medžioklėms. Pamenate, koks buvo gyvūnų globėjų susirūpinimas prieš leidžiant medžiotojams naudoti naktinius taikiklius. Viskas baigėsi tuo, kad medžiotojai ir toliau nenori dalyvauti šernų populiacijos mažinimo programoje. Tad kas belieka? Lieka ūkiai, kurie laiko kiaules. Kad ir sau, kad ir kaimynui. Tad, ponas D. Remeika, matyt, pasėdėjo, padūmojo. Ir štai ką sugalvojo. Priversime išskersti kiaules. Be jokių išlygų. Nes taip paprasčiau. Nes tada nebus dėl ko kovoti. Nebus kiaulių, nebus baisus ir AKM. Bet kyla klausimas, ar veterinarų vairininkui iš tiesų su galva viskas gerai? Lengviau paimti ir išnaikinti kiaules, nei išnaikinti šernus? Nes jeigu pritaikytume analogiją valstybinei institucijai, tai prastas jos darbas kovoje su AKM yra pagrindinė bėda, kodėl šis užkratas plinta Lietuvoje. Gal ponui D. Remeikai vertėtų pačiam dėti pareiškimą ant stalo arba atleisti tam tikrą skaičių VMVT darbuotojų, nesugebančių užtikrinti, kad AKM nebeplistų Lietuvoje. Bet gal yra kitaip? Gal mes per mažai importuojame lenkiškos kiaulienos ir reikėtų tiesiog tokiais būdais padidinti importo apimtis.   Gediminas Stanišauskas agroverslo portalo „Agroeta“ vyr. redaktorius [email protected]
Facebook komentarai

bas

a