Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

J. Sviderskis dėl išmokų „lubų“: už pasekmes teks atsakyti

Autorius: Agroeta
Jonas Sviderskis.
Jonas Sviderskis.
Printer Friendly, PDF & Email

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis, apie siūlomą tiesioginių išmokų ribojimą stambiesiems ūkiams. 

Kaip vertinate žinią dėl išmokų lubų taikymo?

Atvirai pasakius, buvo labai netikėta. Skridome ir autobusais važiavome į Briuselį, kad palaikytume šalies vadovus derybose dėl kaip galima didesnių tiesioginių išmokų mūsų žemdirbiams, ir tai pasiekėme (manau, bendromis jėgomis), o dabar siūlo atimti. Pasirodo, mes kovojome, leidome pinigus, šalome autobusuose, kad atimtų tai, ką nors ir neženkliai atsikovojome. Keista savijauta.

Bet sako, kad stambieji labai daug gauna. O Jūs – jų atstovas.

Kad atstovas – taip, tačiau kad daug gauna, nepasakyčiau. Labai blogai, kai matome sumą, kurią ūkis gauna, bet nesakoma ir nutylima, o kur gi ji išleidžiama. Paimami absoliutūs „nuogi“ išmokų skaičiai – „gavo 300000 eurų“, bet nepasakoma, kiek ūkis sukūrė produkcijos, kiek eurų sumokėjo už žemę, jos nuomą, kiek sumokėjo mokesčių. Nepasakoma, kiek ūkyje įdarbinta žmonių. Daug kas nesakoma ar nenorima sakyti.

Pirmiausia – lėšos dirbančiųjų atlyginimams. Kadangi ūkiai yra socialiai atsakingi, tai mokami Sodros, gyventojų pajamų, sveikatos draudimo mokesčiai. „Vokeliuose“ mūsų atstovaujamuose ūkiuose atlyginimai nemokami. Antra – kur asignavimai ūkių modernizavimui, naujų technologijų diegimui, skaitmeninimui, preciziniam ūkininkavimui ir kt. Ar to jau nebereikia? Ką tik Prezidentūroje, susitikimo su eurokomisaru V. Sinkevičiumi metu, buvo sakoma, kad reikia. Lėšų kaimo plėtros programų priemonėse, skirtų prekinių ūkių modernizavimui, nėra, o priemonės susijusios su klimato kaita, bioįvairove, aplinkosauginės, sanitarinės ir kt. užkraunamos.

Be to, nepamirškime, kiek papildomų darbo vietų žemės ūkis sukuria kitiems sektoriams ir kiek pastarieji įdarbina žmonių bei sumoka mokesčių į biudžetą. Ekonomistai mini, kad vienas dirbantysis žemės ūkyje sukuria 4 darbo vietas mieste.

Ar tokiomis socialistinėmis priemonėmis „iš vieno atimsiu – kitą pamaitinsiu“ išgelbėsim kaimą, jo žmones, žemės ūkį? Tikrai ne. Mes, Lietuva, ir taip mažiausiai ES investuojame į gamybą, tai ir mažiausiai gauname pajamų iš hektaro. Apie 3 kartus mažiau nei ES vidurkis. O grąža grįžta tik investavus. Socialinių pašalpų dėka gerovės nebus. Gerovę reikia užsidirbti, bet valdžia turi sudaryti tam palankias sąlygas. Jei ūkelis investuoja vieną eurą, o susigrąžina 0,69 centus – gero nelauk. Bet realybė tokia. Čia reikia proveržio.

O jei vis tik bandys atimti?

Bandyti gali daug ką, bet prieš tai reikia numatyti rezultatą. Mūsų Asociacijos ūkiuose vidutinė išmoka apie 107 eurai už hektarą, kai tuo tarpu ūkiuose iki 30 hektarų ji – apie 240 eurų. Tai daug ką pasako. Antra, išmoka yra skirta pajamoms palaikyti ir mokama hektarui, o ne ūkiui. Trečia, išmokos skiriamos už visus „sąlygiškumo reikalavimus“ atitinkančius hektarus, o ne už jų dalį. Jei juos pilnai atitinki ir vykdai, tai kaip gali nemokėti. Tą reglamentuoja ES teisynas. Mes dirbame rinkos ekonomikos sąlygomis, kas atsakys už dar didesnį konkurencinių sąlygų išbalansavimą? Jei taip įvyktų, ūkiai negebėtų atlaikyti konkurencinio spaudimo Europos Sąjungoje. Už pasekmes teks atsakyti priėmusiems sprendimus. Labai teisingai pasakė prof. dr. Astrida Miceikienė: „Lietuvoje visi žino apie žemės ūkį: o kas žino tiesą?“

Facebook komentarai