Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Jei ūkininkus nugalės abejingumas, kils daug problemų

Autorius: Dalia KARPAVIČIENĖ
Asociatyvi nuotr. Gedimino Stanišausko nuotr.
Asociatyvi nuotr. Gedimino Stanišausko nuotr.
Printer Friendly, PDF & Email

Lietuvos žemės ūkio taryba Joniškyje ir Lazdijuose organizavo konferencijas "Naujojo 2021–2027 metų programinio laikotarpio iššūkiai ir nauji aplinkosauginiai reikalavimai", anksčiau konferencija surengta ir Kupiškyje.

Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkė Danutė Karalevičienė apgailestavo, jog didžioji dauguma ūkininkų, pradėjus kalbėti apie artėjantį programinį laikotarpį ir aplinkosauginius reikalavimus, tik ausimis karpo ir beveik nieko nesupranta. Svarbiausia nežinojimo priežastimi D. Karalevičienė laiko ūkininkų abejingumą ir tvirtina, jog dėl to gali kilti daug problemų.

Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininko Raimundo Juknevičiaus teigimu, gal tik su trimis ūkininkais iš 50 dėl Strateginio plano reikalavimų galima diskutuoti, likusieji  dauguma nelabai ir žino, kas jų laukia nuo kitų metų.

 Artėjantis periodas – didelis iššūkis  

Po konferencijos Lazdijuose Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkė Danutė Karalevičienė teigė pastebėjusį nerimą keliančių ženklų. Į renginį susirinko gausus būrys ūkininkų, tačiau, kaip paaiškėjo iš užduodamų klausimų, dėl artėjančio programinio laikotarpio, aplinkosauginių reikalavimų retas kažką konkretaus yra girdėjęs.

 Aiškinti situaciją bandė renginyje dalyvavęs aplinkos ministras Simonas Gentvila, žemės ūkio viceministras Paulius Astrauskas, kiti pranešėjai.

„Klausimas tiesiai šviesiai: dabar darbymetis, bet ar ūkininkai supranta, kad labai greitai ateis ir žiema, ir kiti metai? Kai reikės deklaruoti žemės ūkio naudmenas ir pasėlius, norėdami gauti daugiau negu tik tiesiogines išmokas,  ūkininkai turės dalyvauti ir ekoschemose. Neužteks seniūnijų žemės ūkio specialistų paprašyti „gražiai“ padėti deklaruoti dėl didesnių išmokų. Gal dešimt procentų visos Lietuvos ūkininkų kažką minėtais klausimais yra girdėję. O taip yra dėl ūkininkų abejingumo. Ūkininkai turi skaityti, domėtis, o ne rėkti, jog blogai. Jei situacija nesikeis, tas „blogai“ ūkininkus tikrai ištiks.  Ne žemės ūkio skyrių specialistai dėl to  bus kalti“, -- situacijos sudėtingumą aiškino Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkė.

D. Karalevičienė pripažino, jog vyresnio amžiaus ūkininkams galbūt ir kyla problemų ieškotis ir rasti reikiamą informaciją, domėtis naujovėmis. Bet juk vyresnieji ūkininkai turi vaikų, anūkų, jaunesnių kaimynų, galinčių padėti. Ūkininkams apskritai artėjantis periodas yra didelis iššūkis.  Bet, jei viršų paims abejingumas, nuomonė, jog „bus gerai, kaip nors praeisiu“, pasak Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkės, kils daug problemų.  

Danutė Karalevičienė teigė, jog konferencijos turėtų vykti kiekviename šalies rajone. Po javapjūtės, aiškintis svarbiausius klausimus galima būtų rinktis rugsėjo-spalio mėnesiais. Kai kurie reikalavimai, D. Karalevičienės nuomone, nukreipti prieš ūkininkus ir žemės ūkio produkcijos gamybą. 

Konferencijų tikslas – supažindinti ūkininkus su reikalavimais, kurie galimai arba neišvengiamai bus jau nuo kitų metų

Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius sakė, jog konferencijų tikslas – supažindinti ūkininkus su reikalavimais, kurie galimai arba neišvengiamai bus jau nuo kitų metų. Žinoti svarbu prieš deklaruojant pasėlius ir žemės ūkio naudmenas, kad ūkininkų neištiktų visiškas šokas.

Po javapjūtės iš karto seks sėjos darbai, todėl ūkininkams svarbu žinoti, kaip planuoti sėjomainą pavasarinei sėjai. LŪS pirmininkas pritarė D. Karalevičienės nuomonei, jog būtų labai naudinga konferencijas surengti visuose Lietuvos rajonuose, nes absoliuti dauguma ūkininkų (taip pat – ir jaunų) nežino arba labai mažai žino, kas jų laukia įgyvendinant Strateginį planą nuo 2023 metų.

„Iš 50 ūkininkų gal tik su trimis  galima diskutuoti dėl Strateginio plano pagrindinių reikalavimų. Manau, kad taip yra dėl keleto priežasčių. Iki šiol būdavo įprasta žemės ūkio ministerijos praktika bendrauti su rajonų žemės ūkių skyriais. Dabar to pasigendama. Žemės ūkių skyrių vedėjams, darbuotojams darosi sudėtingiau kalbėtis su ūkininkais, įpratusiais sulaukti atsakymų į jiems svarbius klausimus. Bet ir patys skyrių atstovai, deja, daugelio dalykų nežino“, -- sakė R. Juknevičius.  

Strateginis plano rengimas prasidėjo 2019 metais, turi ilgą rengimo stadiją. Nuo rengimo pradžios iki dabar daugelis nuostatų pakito. Politiškai apsispręsta, kad planas bus įgyvendinamas nuo ateinančių metų, tačiau Raimundo Juknevičiaus teigimu, jau kalbama, kad kai kurių nuostatų, tokių kaip geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės (GAAB) reikalavimų  įgyvendinimas, bus atidėtas. Europos komisijoje vyksta debatai dėl septintojo ir aštuntojo reikalavimų punktų, dar nėra suderinta, kaip atrodys reikalavimai Lietuvoje. Pavyzdžiui, rudeninio arimo uždraudimas. Bandoma derėtis dėl įvairių išlygų.     

„Tie ūkininkai, kurie domisi ir anksčiau sužino galimus reikalavimus, patiria mažiau streso. Deja, tikriausiai kitą pavasarį, dauguma atėjusiųjų deklaruoti pasėlių ir žemės ūkio naudmenų, pirmą sykį apie reikalavimus išgirs. Bus sunku susikalbėti ūkininkams ir žemės ūkio specialistams, padedantiems deklaracijas pildyti.

„Yra devyni privalomi geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės reikalavimai, juos reikia žinoti, kaip „Tėve mūsų...“. Suklupus, netenkama bazinės tiesioginių išmokų dalies. Kaip tiksliai tie devyni reikalavimai bus suformuluoti, manau, paaiškės apie Naujuosius metus.

Su ekoschemomis yra kitaip. Tai -- savanoriškai ūkininko pasirenkama agroaplinkosaugos bei klimato priemonė, pagal kurią numatomos papildomos išmokos. Tačiau rinktis reikia atsakingai ir protingai“, -- sakė LŪS pirmininkas.    

Facebook komentarai

bas

a