Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Juostinis žemės dirbimas kai kuriuose ūkiuose liks visam laikui

Autorius: Vytautas LIAKAS, VDU Žemės ūkio akademijos docentas
Autoriaus nuotr.
Autoriaus nuotr.
Printer Friendly, PDF & Email

Pastaruoju metu daug kalbama ne tik apie tręšimo klausimus, bet ir dirvožemio savybių gerinimo tendencijas. Daugelis susirūpino organinės anglies kaupimu dirvoje, kiekvienas augintojas, pažvelgęs į dirvožemio tyrimų suvestines, pastebi, kad tarp dirvožemio humusingumo ir organinės anglies – tiesioginis ryšys.

Augintojai puikiai supranta, kad organinės anglies kaupimas gerina dirvožemio savybes, nes humusas – maisto medžiagų kaupiklis. Šiandien humuso apsaugos samprata išsiplečia, kalbama ne tik apie ūkio dirvožemio sveikatą, bet paliečiami globalūs klausimai – klimato kaita.

Augalai iš atmosferos fotosintezei naudoja CO2, o fotosintezės produktus transportuoja į šaknis, sukaupta organinė anglis tarsi sandėliuojama dirvožemyje. Greito efekto tikėtis nereikia, specialistai paskaičiavo, kad per 50 metų, naudojant aplinkai draugiškas technologijas, susikaups apie 14 t/ha organinės anglies. Kasmet dirvožemis pasipildytų vidutiniškai 0,3 t/ha organinės anglies, žiūrint globaliai, būtų uždaroma apie toną CO2.

Jei dirvožemis yra organinės anglies saugykla, tai kur ta anglis dingo iš dirvožemio? Intensyvus žemės ūkis ilgalaikėje perspektyvoje pakeitė organinės anglies balansą, intensyvus žemės dirbimas skatina oksidaciją ir, jei nepasirenkama tinkama augalinių liekanų ir žemės dirbimo strategija, anglies atsargos eikvojamos, o pasirinkus tinkamą strategiją – atsargos kaupiasi. Šiuo metu mokslininkai augintojams siūlo orientuotis ne į dirvožemio kokybę, bet į kokybišką jo naudojimą, suderinant augalų produktyvumą su mažiausiu neigiamu poveikiu aplinkai ir racionaliu išteklių naudojimu.

Augalininkystės technologijos, užtikrinančios didelį augalinių liekanų kiekį, tikėtina, kad padidins dirvožemyje organinės anglies atsargas ir tuo pačiu turės teigiamos įtakos augalų produktyvumui. Augintojai turi perprasti anglies reikšmę bei jos stabilizavimo, kaupimosi ar eikvojimo mechanizmus. Pritaikius netinkamą augalininkystės technologiją, dirvožemyje esančios nepatvarios organinės anglies atsargos gali lengvai patekti į atmosferą ir papildyti CO2 atsargas.

Taikant tinkamas technologijas, ši organinės anglies forma yra dirvožemio mikroorganizmų maisto bei energijos šaltinis bei dalyvauja dirvožemio agregatų formavime. Neatsitiktinai kai kurie konsultantai rekomenduoja augalines liekanas apdoroti specialiais biologiniais preparatais, greitinančiais jų skaidymąsi ir paspartinančiais sujungto atmosferos CO2 perkėlimą į ilgaamžes formas, gerinančias dirvožemio savybes. Dėl to kalbėdami visuomet pabrėžiame, kad mikroorganizmų biomasė dirvožemyje yra labai svarbus veiksnys, apibrėžiantis dirvožemio kokybę.

Atskaitos taškas – gamta. Klimato kaita, nestabilios kainos, aštri konkurencija – šie veiksniai skatina imtis atsakingos žemdirbystės. Suprantama, ideali agrotechnika neegzistuoja, tik tas kas kruopščiai renkasi technologijas turi daugiau galimybių gauti teigiamą rezultatą. Įvertinus augalininkystės verslo ypatumus, lygiagrečiai su būtinybe tausoti energijos išteklius ir išsaugoti aplinkos vientisumą, agronomai daugiau dėmesio skiria inovatyviems ūkininkavimo būdams, vienas iš tokių – juostinis žemės dirbimas, vienijantis žinomus žemės dirbimo būdus – tradicinį ir nulinį.

Juostinis žemės dirbimas labai tinka pereinamajam laikotarpiui, o kai kuriuose ūkiuose gal šis sprendimas liks visam laikui. Juostinis žemės dirbimas, anot ūkininkų, yra puikus kompromisas, kai reikia saugoti dirvoje drėgmę ir tuo pačiu greitai įšildyti sėklos guolį. Išpurenta juosta greičiau šyla ir džiūsta, dėl to atsiranda galimybė greičiau pradėti sėją. Augalai spėja suformuoti stiprias šaknis ir pasiruošti sausroms. Taip pat dirvožemis apsaugomas nuo erozijos, ilgiau išsilaiko sniegas papildydamas dirvožemio atsargas drėgme.

Dar vienas svarbus argumentas – dirvos struktūros gerinimas ir reikšmingas erozijos intensyvumo sumažinimas. Nejudintame dirvožemyje geriau vystosi naudingi mikroorganizmai, didėja lietaus sliekų populiacija, o tai dirvožemio derlumo didinimo ir ekosistemos atstatymo pagrindas.

Istorinės ir šiuolaikinės literatūros šaltiniai rodo, kad žemės dirbimas yra pavaldus evoliuciniams pokyčiams, kartu ir civilizacijos raidai bei moksliniam, techniniam bei technologiniam progresui. Šiuolaikiniai žemės dirbimo būdai pritaikyti augalų buveinėms, socialinėms ir ekonominėms sąlygoms bei žemės ūkio politikai įvairiuose pasaulio regionuose.

Tausojantis žemės dirbimas rekomenduojamas dėl didelio anglies sekvestracijos pajėgumo ir produktyvaus augalinių liekanų naudojimo. Kaip minėjom, pritaikius juostinį žemės dirbimą, galima išsaugoti dirvožemio drėgmę. Paliekant mažiausiai 30 proc. dirvožemio paviršiaus padengtą augalinėmis liekanomis, sumažinama vėjo ir vandens erozija. Lauke paliekamo likučių danga priklauso nuo auginamų augalų, kombaino ir padargų darbo bei likučių trapumo.

Anglies sekvestracija, taikant supaprastintą dirbimą, pasiekiama, pridedant anglies per likučius, apsaugant dirvožemio organinę anglį dirvožemio agregatuose, esant minimaliam dirvožemio trikdymui ir į gilesnį dirvožemio sluoksnį įnešant organinės anglies, tinkamai kaitaliojant augalus. Supaprastinto žemės dirbimo praktika plačiai taikoma, siekiant padidinti dirvožemio produktyvumą, sustabdyti dirvožemio degradaciją, pagerinti anglies sekvestraciją ir padidinti sąnaudų panaudojimo efektyvumą ir pasėlių produktyvumą.

Facebook komentarai

bas

a