Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

dojusagro

Jurbarko politikai žemdirbiams atkišo špygą

Autorius: Daiva BARTKIENĖ
Ūkininkai ragino politikus pagalvopti apie tai, kad išvežamos pieninės karvės į Lenkiją ir jeigu ūkininkai bus toliau smaugiami mokesčiais, greitai nebus kam dirbti.
Ūkininkai ragino politikus pagalvopti apie tai, kad išvežamos pieninės karvės į Lenkiją ir jeigu ūkininkai bus toliau smaugiami mokesčiais, greitai nebus kam dirbti.
Printer Friendly, PDF & Email

Trečią rudenį iš eilės Jurbarką drebina rajono valdžios ir žemdirbių konfliktas. Pernai 50 proc. dydžio lengvatą žemės ūkio paskirties žemės mokesčiui ūkininkai „išsimušė“ tik lapkričio pradžioje. Valstybinė mokesčių inspekcija turėjo perdaryti mokesčių deklaracijas, o permokas grąžino tik vasario mėnesį – dalis ūkininkų jų galėjo net nepastebėti. Šiemet situacija kartojasi, nes žemdirbiai ir vėl pasijuto apvagiami.

Reikalavo tik teisingai skaičiuoti

Penktadienį surengtame neeiliniame posėdyje politikai rinko Jurbarko savivaldybės administracijos direktorių. Į darbotvarkę  buvo įtraukti net du sprendimo projektai dėl žemės mokesčio lengvatos. Vieną jų rengė Jurbarko savivaldybės tarybos Ūkio, verslo ir kaimo reikalų komiteto narys Gintaris Stoškus, kitą teikė savivaldybės administracija. Prieš pat mokesčių surinkimo terminą, Jurbarko valdžia pasiūlė ūkininkams suteikti 15 proc. žemės mokesčio lengvatą.

Toks pasiūlymas sulaukė ne pritarimo, o pasipiktinimo.

„Ką jie čia svarsto, gaišina mūsų laiką? Pirmiausia turėtų aiškintis, kodėl karvės pas lenkus išvažiuoja. Iš vieno Stakių kaimo šiemet trys ūkininkai švariai fermas išvalė – 300 galvijų lenkams pardavė“, – piktinosi tarybos posėdį stebėjęs Stakių ūkininkas Rolandas Kačiukas.

Skirsnemunės seniūnijoje ūkininkaujanti Gitana Vilčinskienė irgi nevyniojo žodžių į vatą. Pasak jos, ūkininkams jokių lengvatų nereikia, nes mokesčiai turi būti skaičiuojami teisingai.

„Pernai žemės mokestis padidėjo 300 proc., o kai kam ir dar daugiau. Paskui sumažino 50 proc. – sako, suteikė lengvatą. Tai kokia čia lengvata, kai tiek padidino? Šiemet vėl tas pats. Žolė neauga, ganyti nėra kur, jau seniai gyvulius žiemai paruoštais pašarais šeriame. Laikomės įsikibę, kad šaukšto nereikėtų gręžti, o jie iš mūsų tyčiojasi. Tegul palieka 2016 metų mokesčius ir nereikės jokių lengvatų. Negi meras nemato, kiek žemės vertė pakilo?“, – stebėjosi G. Vilčinskienė.

Kad žemės mokesčiai turi būti skaičiuojami teisingai, Skirsnemunės ūkininkei pritarė ir į Jurbarko ūkininkų sąjungos valdybą išrinktas tarybos narys, irgi ūkininkas Donatas Jackis. Pasak jo, nėra ko net kalbėti apie valdžios siūlomą  15 proc. lengvatą, kai kitiems metams jau patvirtintas perpus mažesnis  mokesčio tarifas.

„Kuo šie metai išskirtiniai, kad ūkininkai turi mokėti dvigubai daugiau nei pernai ir ateinančiais metais?“ – svarstė D. Jackis.

Savivaldybė apiplėšinėja ūkininkus

Alternatyvų sprendimo projektą parengęs tarybos narys G. Stoškus politikus bandė įtikinti, kad rajono vadovai nepagrįstai apiplėšinėja ūkininkus, nes valstybės nustatytas žemės mokesčio surinkimo planas yra kelis kartus mažesnis, nei šiemet ūkininkai sumokės į rajono biudžetą.

R. Stoškus rėmėsi praėjusių metų žemės mokesčio surinkimo skaičiais. 2018 m. Finansų ministerija suplanavo, kad Jurbarko savivaldybė į biudžetą turi surinkti 350 tūkst. eurų žemės mokesčio. Pradėjus skaičiuoti mokesčius pagal naująjį žemės verčių žemėlapį, Valstybinė mokesčių inspekcija pagal savivaldybės tarybos nustatytą 1,15 proc. tarifą  suskaičiavo, kad bus surinkta per 1 mln. eurų. Sukilus ūkininkams, savivaldybės taryba pritaikė 50 proc. lengvatą, bet vis tiek į biudžetą surinko 756 tūkst. eurų.

Nors buvo žadama, kad iš žemdirbių surinkti pinigai bus skirti kaimo žvyrkeliams remontuoti,  visos neplaninės lėšos atiteko kitiems biudžeto poreikiams finansuoti.

G. Stoškus tikina, jog situacija šiemet kartojasi. Finansų ministerijos nustatytas 2019 m. mokesčio surinkimo planas yra 360 tūkst. eurų, o faktiškai Jurbarko savivaldybė turėtų surinkti apie 850-950 tūkst. eurų žemės mokesčio. Todėl tarybos posėdyje jis siūlė žemės ūkio paskirties žemės, kuriai priskiriama apie 60 proc. rajono teritorijos, mokesčius sumažinti 50 proc., o visai kitai žemei taikyti 80 proc.  mokesčio lengvatą. Šie siūlymai žemės mokestį sumažintų iki 2017 metų lygio.

Šiemet mokės dvigubai daugiau

Deja, valdančioji dauguma nei „svieto lygintoju“ vadinamam G. Stoškui, nei jį palaikančių ūkininkų reikalavimui nepritarė, o palaikymo sulaukė Jurbarko savivaldybės parengtas sprendimas dėl 15 proc. žemės mokesčio lengvatos. 

Rajono meras Skirmantas Mockevičius tikina, kad ūkininkai nebus nuskriausti, nes dėl jiems  suteiktos lengvatos savivaldybės biudžetas neteks maždaug 115 tūkst. eurų. Posėdyje dalyvavę ūkininkai piktinosi, kad valdžia jiems atkišo špygą ir dabar galės pasididinti atlyginimus.

Pernai, suteikus 50 proc. lengvatą, ūkininkai už nuosavą žemę mokėjo maždaug 10 Eur/ha. Šiemet jiems gali tekti sumokėti dvigubai ar net trigubai.

Žemės vertė Jurbarko rajone kasmet kyla. Naujausio registrų centro atlikto vertinimo duomenimis, vidutinė 1 ha kaina siekia daugiau kaip 8,2 tūkst. eurų.

Facebook komentarai

T Hegvita agro