Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

K. Navickas: „Su socialiniais partneriais nuolat diskutuojame. Tai darysime ir ateityje.“

Autorius: Agroeta
Kęstutis Navickas.
Kęstutis Navickas.
Printer Friendly, PDF & Email

Lietuvos žemės ūkiui reikalingi pokyčiai, juos lems Europos Sąjungos (ES) diktuojama Žaliojo kurso kryptis bei Lietuvos žemės ūkio nacionaliniai strateginiai tikslai. Žemės ūkio politikos pokyčiai Lietuvoje yra neišvengiami ir tai, suprantama, gali kelti nemažai diskusijų, kurios gali virsti karštais pareiškimais.

Visada esu pasirengęs diskutuoti su socialiniais partneriais. Nežinau, kaip įmanoma „imituoti“ konsultacijas ir diskusijas su žemdirbių savivalda dėl bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) naujojo periodo priemonių, jeigu tos konsultacijos ir diskusijos vyksta nuo metų pradžios. Vis dėlto diskusijos turėtų būti dalykiškos, paremtos faktais ir realiais planais, o ne prielaidomis ir bendro pobūdžio nerimu dėl ateities, todėl Lietuvos žemės ūkio tarybos pareiškime pasigedau tikslumo ir konkretumo.

Su mokslininkais ir ūkininkais Žemės ūkio ministerijos vadovybė nuolat bendrauja ir dirbtinių kliūčių nekuria. Formuodami Lietuvos žemės ūkio strategiją, pirmiausia vertiname šalies nacionalinius interesus ir strateginius tikslus – kaip jų pasiekti laikantis BŽŪP ir užtikrinti ūkių, ypač smulkių bei vidutinių, finansinį saugumą.

Nacionalinius prioritetus atskleidžia ir patvirtinta rekordinė parama investicijoms į žemės ūkio valdas pereinamuoju 2021 – 2022 metų laikotarpiu. Gerokai didesnių nei ankstesniais metais investicijų sulauks tie sektoriai, kuriems iki šiol buvo skirta mažiau dėmesio, tačiau jie labai svarbūs valstybei formuojant žemės ūkio politiką. Didesnę paramą numatėme tiems sektoriams, kurių produkcijos Lietuvoje pagaminama nepakankamai – lauko ir šiltnamių daržovėms, vaisiams, kiaulininkystei.

Tik taip galėsime užtikrinti strateginius nacionalinius tikslus: visiškai apsirūpinti vietoje užauginta produkcija – sveiku, saugiu ir įperkamu maistu; kurti didesnę vertę žemės ūkyje užtikrinant glaudžias gamybos ir perdirbimo sąsajas; tausoti aplinką mažinant trąšų ir pesticidų naudojimą, skatinant tvarų ir švarų ūkininkavimą.

Tai iš tiesų yra ambicingi tikslai ir nesutinku su Žemės ūkio tarybos kritika, esą mūsų ambicijos yra per didelės.

Šiuo metu pasaulyje kyla daug rizikų, kaip antai, energijos išteklių brangimas, didinantis ir maisto kainas visame pasaulyje – aš, kaip ministras, neturiu galios daryti poveikį globaliai energetikos ir maisto rinkai. Tačiau žinau, kad šias rizikas galime valdyti pereidami prie tvaraus ūkininkavimo, o ministerijos tikslas – padaryti viską, kad mūsų ūkininkams tai apsimokėtų.

Facebook komentarai