Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Kada bus pelningas Raseinių hipodromas?

Autorius: Dainius ŠEPETYS
Raseinių hopodromas.
Raseinių hopodromas.
Printer Friendly, PDF & Email

Daugiau nei prieš 5 metus už ES ir Lietuvos mokesčių mokėtojų lėšas renovuotas, praktiškai iš numirusiųjų prikeltas, Raseinių hipodromas, atrodo, patenka į kategoriją objektų, kuriems buvo mesti didžiuliai pinigai, neturint aiškios ateities vizijos ar plano, kaip užsitikrinti investicijų grąžą.

Tai – Lietuvą graužiantys vėžys:  svarbu kaip nors „išmušti“ europines lėšas, jas įsisavinti, gal net turėti asmeninės naudos, o galvos skausmą dėl perspektyvos palikti kitiems.

Iš pirmo žvilgsnio viskas atrodo neblogai: Raseinių hipodrome per metus įvyksta 9  tarptautinės lygiosios žirgų lenktynės, kurios yra greičiausios iš visų jojimo sporto rungčių ir dėl to – labai populiarios, nuolat vyksta mažesni renginiai.

Žmonės, žirginio sporto aistruoliai, čia suvažiuoja iš visos Lietuvos, atvyksta svečiai iš užsienio, todėl regione didėja prekių ir paslaugų vartojimas, daugiau mokesčių įplaukia į savivaldybės biudžetą. Kad ir kaip bežiūrėtume, dabartinės pajamos – per menkos, kad padengtų milijonines investicijas net per 100 metų.

Kodėl didžiuliai pinigai buvo investuoti į šį objektą, užuot įgyvendinus visuomenės poreikiams labiau atliepiantį projektą, pavyzdžiui statant vaikų darželius ar pagaliau senstančiai Lietuvai itin aktualius senelių namus?

Patikėjo ir dar primokėjo

Renovavę puikų objektą, pasididžiavę, kad Raseinių hipodromas didžiausias Baltijos šalyse, Raseinių savivaldybės klerkai nežinojo kaip, nemokėjo, o gal ir patingėjo jį eksploatuoti.

Pagal savivaldybės ir UAB „Žirgo startas“ 2016 metų kovą pasirašytą koncesijos sutartį koncesininkas hipodrome įsipareigojo vykdyti objekto pobūdį atitinkančią veiklą, o savivaldybė jiems už tai mokėti 47,5 tūkst. eurų metinį mokestį.

Čia turbūt nusišypsotų kiekvienas verslininkas – naudojimui nemokamai gauni naują verslo įrankį ir tau už jį dar primoka. Tačiau Evelina Kolbasnik, Lietuvos žirgų lenktynių asociacijos (LŽLA) prezidentė, faktiškai kuruojanti Raseinių hipodromo veiklą, sako, kad iš tikrųjų taip nėra.

„Hipodromo, jį aptarnaujančio personalo išlaikymas kainuoja didžiulius pinigus, todėl savivaldybės mokama suma, kurios, beje,  maždaug pusė mokesčių pavidalu grįžta tai pačiai savivaldybei, sudaro tik nedidelę dalį mūsų biudžeto“, – „Agroetai“ sakė E.Kolbasnik.

Jos teigimu, nors pastaruoju metu hipodromo veikla pasižymi neblogais finansiniais rezultatais, tačiau be privačių investuotojų ši žirgų lenktynių industrija neišgyventų.  Nors  į hipodromą stebėti žirgų lenktynių susirenka trys, penki šimtai, o sykį , pasak E.Kolbasnik, ir visas tūkstantis  žiūrovų, tačiau turint omenyje, kad vieno grynakraujų veislės žirgų bėgimo prizinis fondas būna tūkstantis eurų, o tokių bėgimų būna ne vienas,  akivaizdu  kad lėšos, gautos už parduotus bilietus (žiūrovo bilieto kaina – 5 eurai) nekompensuoja organizatorių išlaidų.                       

Viena iš išeičių – lažybos

Ką apie tai pasakytų žirginio sporto žinovas Linas Balčiūnas, dirbęs Anglijos karalienės Elžbietos II žirgyne ir turinti didelę tarptautinę žirginio sporto patirtį? Gyvendamas emigracijoje jis itin domėjosi Europos hipodromais – kaip jie įrengiami, atnaujinami, kuo skiriasi, kaip išsilaiko, vykdo marketingą.

„Senųjų Vakarų šalių hipodromai, organizuodami jojimo varžybas, visada uždirba didelius pinigus, o pas mus šis dalykas kol kas „šildosi kojas“, – sakė L.Balčiūnas.

Pasak patyrusio žirgininkystės sporto specialisto, didžiausias pajamas hipodromai gauna iš lažybų verslo. „Lietuvoje ši rinka yra visiškai tuščia, bet jau atsiranda užsieniečių, kurie norėtų mūsų šalyje vykstančių žirgų varžybų transliacijų“, – sako specialistas ir stebisi, jog Lietuvos lažybų organizatoriai vis dar snaudžia.

Anglijoje lygiosios žirgų lenktynės savo populiarumu nusileidžia tik futbolui. „Bilietai į varžybas hipodrome yra nepigūs, todėl ši rinkliava solidžiai papildo organizatorių sąskaitas“, – tikina L. Balčiūnas.

Trečią, nemažą hipodromų pajamų šaltinį pašnekovas mato žirgų treniravime, jų priežiūroje ir paruošime varžyboms: „užsienyje labai populiaru, kai savininkas savo žirgą atiduoda į hipodrome esančias arklides, kur juo deramai rūpinamasi“.

Vakaruose ši paslauga gerokai brangesnė nei pas mus, todėl, jo manymu, tuo reikėtų pasinaudoti, juolab, kad mūsiškiai žirgo parengimo varžyboms standartai yra gana aukšto lygio.

Ateitis vis dar miglota

Koncesijos sutarčiai artėjant į pabaigą (baigiasi kitų metų pavasarį) klausėme E.Kolbasnik kas gi toliau.

„Negaliu atsakyti, nes pokalbiai dėl sutarties pratęsimo kol kas nevyksta“ – sakė LŽLA vadovė, išreikšdama viltį, jog nebus nusispjauta į privačių asmenų investicijas hipodrome.

Raseinių savivaldybės administracijos direktorius Edmundas Jonyla, atsakydamas „Agroetai“ apie beveik 50 tūkst. eurų kasmetinį mokestį, teigė, kad koncesijos sutarties sąlygos yra vykdomos, nepakeistos ir mokestis mokamas sutartyje numatytomis sąlygomis.

„Bet koks mokestis rajono Savivaldybei yra našta, tačiau Savivaldybė, sudarydama koncesijos sutartį siekė gauti kokybiškas ir efektyvias paslaugas, pritraukti į rajoną lankytojų, populiarinant žirgų sportą ir tinkamai naudoti ES lėšomis rekonstruotą hipodromo infrastruktūrą“, – sakė E. Jonyla.

Administracijos direktorius aiškino, kad pasitelkiant koncesiją, buvo siekiama, kad ES lėšomis rekonstruotas hipodromas, būtų įveiklintas ir naudojamas pagal paskirtį, t. y. sudarytos sąlygos organizuoti lygiąsias žirgų lenktynes, organizuoti kitus renginius, žirgų savininkai turėtų sąlygas savo gyvūnų priežiūrai ir treniruotėms ir panašiai. 

E. Jonylos teigimu, apskaičiuoti, kiek turistai, žirgų sporto mėgėjai atneša finansinės naudos rajonui – sudėtinga, tačiau organizuojamos veiklos prisideda prie Raseinių žinomumo ir patrauklumo turistiniu požiūriu stiprinimo.

Administracijos direktorius išsakė mintį, jog pasibaigus koncesijos sutarčiai, planuojama tęsti vykdomas veiklas, susijusias su žirgų sportu.

„Šiuo metu yra diskutuojama bei renkamas efektyviausias hipodromo valdymo būdas sukurtai infrastruktūrai naudoti, todėl galutinis sprendimas nėra priimtas“, – sakė E.Jonyla. Geriau vėliau, negu niekada?

Vis dėlto lieka neaišku, kodėl pati savivaldybė, mes patys, negalime tinkamai, pelningai eksploatuoti savojo turto? Jį didindami, bet ne primokėdami iš mokesčių mokėtojų kišenės...

Facebook komentarai