Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

Kaip gyvename šiandien? Kaip gyvensime rytoj?

Autorius: Agroeta
Printer Friendly, PDF & Email

Pratęsdama praėjusios savaitės apžvalgą apie regionų tuštėjimą, šiandien noriu išsamiau pristatyti, iš ko gyvena ir kam išleidžia pinigus valstybė ir savivaldybės. 1 lentelėje matome, kad didžiąją dalį savivaldybių pajamų sudaro gyventojų pajamų mokestis.

1 lentelė. Lietuvos savivaldybių pajamos 2019 m.

Savivaldybių pajamų rūšys

Pajamų suma, tūkst. Eur

Pajamų suma, proc.

Mokesčiai

1 666 349

87

Gyventojų pajamų mokestis

1 538 282

81

Turto mokesiai

121 355

6

Kiti mokesiai

6712

Kitos pajamos

210 297

12

Sandoriai su materialiuoju ir nematerialiuoju turtu bei finansinių sipareigojimų prisiėmimas

14915

1

 

Deja, savivaldybių poreikiai yra ženkliai didesni nei jų surenkamos pajamos.  Šiais metais tik keturios savivaldybės (2 lentelė) suplanavo pakankamai gyventojų pajamų mokesčio pajamų savo  poreikiams finansuoti. Likusiai daliai savivaldybių (visos jos kaimiškosios) skirtumas tarp surenkamų pajamų ir poreikių finansuojamas iš valstybės biudžeto.

2 lentelė. Lėšų (L), prognozuojamų gyventojų pajamų mokesčiui išlyginti ir savivaldybių išlaidų struktūrų skirtumams išlyginti, dydžio apskaičiavimas (LR Finansų ministerijos informacija)

Savivaldybės pavadinimas

Gyventojų pajamų mokestis savivaldybėje

Gyventojų pajamų mokesčio dalis savivaldybėje

Likusi lėšų dalis (L)

proc.

suma

proc. (5=100% - 3)

suma (6=2-4)

1

2

3

4

5

6

Vilniaus miesto

501 413

52,17

261 587

47,83

239 826

Kauno miesto

194 440

73,32

142 563

26,68

51 877

Klaipėdos miesto

91 084

84,98

77 403

15,02

13 681

Neringos

3 787

57,99

2 196

42,01

1 591

IŠ VISO:

790 724

 

483 749

 

306 975

 

Kyla klausimas, ar savivaldybės, ypač kaimiškosios, suinteresuotos skatinti verslą savo teritorijose, ar ieško galimybių pirmiausia suteikti darbo vietas savo savivaldybės gyventojams, ar ieško būdų kaip išlaikyti darbingus ir savo verslą ketinančius kurti asmenis?

Dabar taikomoje savivaldybių biudžetų sudarymo metodikoje per mažai paskatų ekonomiškai silpnesnėms savivaldybėms ieškoti savarankiškų savo ekonominės, finansinės ir socialinės padėties gerinimo būdų, nes, pagerėjus situacijai, remiamos savivaldybės gali netekti perskirstymo būdu gaunamų papildomų pajamų.

Mūsų nuomone, savivaldybės turėtų būti daugiau skatinamos pritraukti investicijas, kurti naujas darbo vietas, daugiau naudoti vietos išteklius. Iš kitos pusės, darbdaviai turėtų būti skatinami taikyti socialines iniciatyvas darbuotojų naudai, suteikiamos paskatos jiems įdarbinti savo savivaldybės gyventojus. Teigiamas dalykas – taikomos mokesčių lengvatos darbuotojų vykimui į darbą ir iš darbo, bet to nepakanka. Visa užimtumo sistema, ES lėšų panaudojimo principai turi skatinti žmones dirbti, o ne gyventi iš valstybės teikiamos paramos lėšų.

Deja, šiuo metu taip nėra. Lietuvoje yra finansinių galimybių pradėti verslą, yra vietos išteklių verslui kurti, deja, lėšos yra išblaškytos, savivaldybės neturi galimybių jas konsoliduoti, matyti bendrą visumą.

Kyla klausimai – ar gerai, kai toje pačioje seniūnijoje veikia keletas kaimo bendruomenių, kurios kiekviena rašo ir įgyvendina projektus, bendrai nekoordinuojant tos seniūnijos vystymosi strategijos; ar teisinga politika vykdoma, jeigu tik keliolika trumpųjų maisto grandinių projektų bus įgyvendinama iš Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos lėšų; ar pakankamos gyventojų pajamų ir pelno mokesčio lengvatos pradedantiems verslą asmenims?

Tokių klausimų būtų galima rašyti ir rašyti. Atsakymas vienas – reikia tikros, įtraukiančios, faktais grįstos regionų vystymosi strategijos. Kad ir kaip bebūtų gaila – Lietuva nebus “Fintech” lyderė pasaulyje ir iš šios veiklos negyvens. Lietuva – žemės ūkio kraštas. Tad ir reikia atsigręžti į šią verslo sritį.

Dr. Astrida MICEIKIENĖ, VDU Bioekonomikos plėtros fakulteto profesorė,

Laima SKAURONĖ, VDU Bioekonomikos plėtors fakulteto lektorė

 

Facebook komentarai

T Hegvita agro