Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Kaip išnaikinti paprastąją garšvą?

Autorius: Loreta MAČIULIENĖ
Paprastoji garšva.
Paprastoji garšva.
Printer Friendly, PDF & Email

Su nepageidaujamais augalais savo lysvėse vargstantys daržininkai ir sodininkai ieško būdų kaip išnaikinti paprastąją garšvą. Pasak VDU Botanikos sodo gėlininkystės sektoriaus vedėjos dr. Sonatos Kazlauskaitės, garšva – vienas iš sunkiau kontroliuojamų daugiamečių augalų. Kaip kovoti su šia nepageidaujama mūsų daržų ar sodų šeimininke inovatyvių sprendimų nėra, todėl renkamės išbandytus būdus.

Ravėjimas

Šį būdą dažniausiai renkasi nedidelių daržų ar sodų šeimininkai. Kiek jis veiksmingas?

„Svarbu žinoti, kad paėmus kauptuką ir tiesiog nukirtus garšvą, ji paprasčiausiai atžels. Jos šaknų sistema gerai išvystyta, todėl garšva gerai prisitaikiusi ir išlieka gamtoje. Dirvą reikėtų giliau suarti ir atidžiai išrinkti šaknis. Būna, kad garšvos šakniastiebiai įauga į mūsų puoselėjamų daugiamečių augalų kerus. Tai labai didelė problema. Tuomet belieka augalą persodinti. Kitaip, kad ir kaip kruopščiai ravėtume, jei nepersodinsime augalo – viskas prasidės iš naujo“, – kalbėjo S. Kazlauskaitė.

Mulčiavimas

Negavę šviesos, garšvos neaugs. Todėl laisvus žemės plotus rekomenduojama užpilti mulčo sluoksniu. Tai efektyvus ir universalus būdas, stabdantis visų piktžolių augimą, tereikia pasirinkti tinkamą mulčų.

„Žiūrint, ką auginame ir kuo mulčiuosime, jeigu durpėmis, kurį laiką bus gerai, bet vėliau vis tiek išlįs garšvos“, – sako S. Kazlauskaitė. 

Gėlynuose patariama mulčiuoti spygliuočių medžių žieve, rododendrynuose – kankorėžiais ir spygliais. Dekoratyvius plotus patariama uždengti ir geotekstile. Pastaroji, kaip efektyvi priemonė, naudojama daržininkystėje. „Pavyzdys – braškynai, ten pasiteisina ši metodika ir apsaugo ne tik nuo garšvų“, – sako mokslininkė. 

Herbicidai

Daugiausiai diskusijų iki šiol tebekelia herbicidų naudojimas. Jų šalininkai tikina, kad ravėjimas ir mulčiavimas – laikinos priemonės, o efektyviausias būdas – purkšti herbicidais. Skeptikai piktinasi, kad taip kišamasi į biologinę sistemą.

S. Kazlauskaitės teigimu, augalų apsaugos produktai yra brangūs, technika ir išpurškimas taip pat. „Išmanantys savo darbą žemdirbiai nepila augalų apsaugos produktų negailėdami, be reikalo jų nenaudoja. Kalbas skleidžia žmonės, turintys per mažai informacijos“, – sako mokslininkė.

Jei ravėjimas ir mulčiavimas nepadeda, garšvas mokslininkė pataria purkšti herbicidu MCPA ar Dicamba, o geriausiai jų mišiniu, kurio santykis 1:5.

„Jeigu ne cheminiu būdu, tuomet lieka judinti dirvą, neduoti ramybės, tada garšva išnyks“, – tvirtina mokslininkė.

Garšva – maistas ir vaistas

VDU Botanikos sodo vaistinių ir prieskoninių augalų sektoriaus vedėja prof. Ona Ragažinskienė sako, kad paprastoji garšva yra ne tik piktžolė, bet ir maistinis/vaistinis augalas.

Galima vartoti šviežius arba džiovintus lapus ir šaknis. Viduramžiais jos netgi specialiai augintos vienuolynų daržuose ir soduose.

Pasak mokslininkės, garšvų lapuose, stiebuose, žieduose gausu eterinių aliejų, askorbo rūgšties, flavonoidų, mikroelementų, kumarinų, šaknyse dar ir baltymų.

Iš šviežių garšvų lapelių galima išsivirti sriubos, paruošti salotų, troškinių. Lapelius taip pat galima marinuoti, sūdyti, džiovinti. Pastaruoju metu populiaru garšvos dėti į žaliuosius kokteilius.

Liaudies medicinoje ji naudojama reumatui, podagrai, virškinamojo trakto, kvėpavimo takų, inkstų, šlapimo pūslės, grybelinėms odos ligoms gydyti, tačiau iki šiol trūksta klinikinių tyrimų duomenų. Šio augalo negali vartoti asmenys alergiški skėtinių šeimos augalams ir turintys žemą kraujo spaudimą.

Facebook komentarai