Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

dojusagro

Kaišiadoriečiai lėktuvų vietoj javų nenori

Autorius: Kazys KAZAKEVIČIUS
Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr.
Printer Friendly, PDF & Email

Kaišiadorių rajono valdžios užmojai koreguojant rajono bendrąjį planą numatyti 12 tūkst. hektarų teritoriją galimam naujam oro uostui sukėlė rajono žemdirbių pasipiktinimą. Anot jų, norima „vežimą pastatyti prieš arklį“ – dar iš viso nėra aišku, ar Lietuvoje bus statomas naujas oro uostas ir kur tai bus daroma, o jų rajono vadovai jau nori rajono teritorijos planavimo dokumentuose įteisinti galimą šio oro uosto teritoriją. Ir numatoma tai padaryti ten, kur žemės bene pačios geriausios rajone.

Nežino ateities

Pagal šiuo metu viešai svarstomus Kaišiadorių rajono bendrojo plano koregavimo projektus, rytinėje rajono dalyje, šalia Žaslių miestelio yra numatyta beveik 12 tūkst. hektarų teritorija, kurioje galėtų būti kuriamas naujas oro uostas.

Į Kaišiadorių rajono bendrojo plano sprendinių projekto aptarimą susirinkę žemdirbiai piktinosi tokiais rajono valdžios užmojais. Anot jų, kažkodėl tokie planai daromi net neatsiklausus jų nuomonė, nesulaukus Vyriausybės sprendimų, nes dabar dar iš viso neaišku, ar Lietuvoje naujas oro uostas bus statomas. „Mes norime žinoti savo ūkių perspektyvą, kokia ateitis jų laukia. Negalime gyvento nežinomybėje, kai nežinome, rytoj ar poryt mūsų žemės bus paimamos valstybės reikmėms“, – tvirtino susirinkę ūkininkai.

Anot jų, preliminariais skaičiavimais, teritorijoje, kurią yra numatyta skirti oro uostui, šiuo metu ūkininkauja daugiau kaip šimtas ūkininkų. Tad vietoje jų pasistatytų milijonus eurų kainavusių grūdų saugyklų ar tvartų, būtų nutiesti oro uosto kilimo ir tūpimo takai, statomi angarai.

„Valstybei paimant mūsų žemes valstybės reikmėms, mums tikrai nebus atlyginta tiek, kiek mes investavome į ūkius. Net ir už žemę nebus sumokėta tiek, kiek ji verta“, – tikino bendrojo plano korekcijų svarstymo dalyviai, minėdami, jog valstybė paimdama žemę mokės pagal Registrų centro turimas žemės vertes. Tačiau pagal jų duomenis Kaišiadorių rajone žemės hektaras yra įvertintas maždaug 1 tūkst. eurų, kai vidutinė rinkos kaina siekia apie 5 tūkst. eurų. „Tai būtų ne mūsų žemės paėmimas bei išpirkimas valstybės reikmėms, o nacionalizavimas“, – aiškino susirinkusieji.

Pasak jų, kas gali paneigti, kad dabar rajono bendrajame plane numačius teritoriją galimam oro uostui, žemę valstybė iš tikrųjų perims, tačiau oro uosto nestatys, o suformuotą didžiulę teritoriją perduos kokiam nors stambiajam verslui.  

„Mes nenurimsime, rašysime peticijas, kažką darysime, kad valdžia tiesiog atsakytų mums, kokia mūsų ateitis laukia“, – tikino ūkininkas Saulius Drulia.

Tik planai

Anot Kaišiadorių rajono bendrojo plano korektūrą rengiančios UAB „Urbanistika“ specialistų, numatyta oro uostui teritorija dar nereiškia, kad joje visoje bus oro uostas. Jam gal ir nereikės 12 tūkst. hektarų, gal pakaks mažiau, bet tai paaiškės tik po to, kai Vyriausybė priims reikiamus nutarimus, bus patvirtintas specialusis planas.

Bendrojo plano korektūros aptarime dalyvavęs Kaišiadorių rajono meras Vytenis Tomkus neslėpė, kad rasti teritoriją, kurioje galėtų būti kuriamas oro uostas, jei tik Vyriausybė tam pritars, buvo jo idėja, paskleista dar rinkiminės kampanijos į vietos savivaldą metu.

„Žemdirbiai gali dirbti žemę, kaip dirbę. Niekas iš jų jos neima ir nerimauti dėl ateities nėra ko“, – į bendrojo plano korektūros svarstymą susirinkusiems ūkininkams teigė V. Tomkus. Pasak jo, ir rajono savivaldybės administracija neturi jokios konkrečios informacijos, kur galėtų būti statomas oro uostas, jei iš viso jis bus statomas. Todėl jie numatė kur kas didesnę teritoriją, kurioje jis galėtų būti kuriamas.

„Ne kartą kreipėmės į Susisiekimo ministeriją, Vyriausybę, tačiau niekas mums nekonkretizuoja kur ir kas bus, nes, matyt, nenori, kad prasidėtų kokios nors spekuliacijos žeme“, – tvirtino Kaišiadorių rajono meras.

Jis neslėpė, kad kur kas didesnę teritoriją oro uostui jie numato ir dėl to, kad, jei iš tikrųjų jis bus kuriamas, bus reikalinga ir ištisa infrastruktūra aplink oro uostą, kurioje kurtųsi viešbučiai, automobilių stovėjimo aikštelės, logistikos įmonės. Todėl jie nori iš karto bendrojo plano pakeitimu padaryti korekcijas, leisiančias vėliau, jei prireiks, turėti tam reikalingas teritorijas ir tam nereikėtų vėl keisti rajono bendrąjį planą, kas užtrunka iki dviejų metų.

Vysto esamus

Šiuo metu Lietuvoje veikia keturi oro uostai – Vilniaus, Kauno, Palangos ir Šiaulių. Tarptautinis Vilniaus oro uostas atidarytas 1944 m. 1963 m. karinio aerodromo vietoje įkurtas Tarptautinis Palangos oro uostas. 1988 m. sovietų karinės bazės teritorijoje Karmėlavoje buvo įkurtas Tarptautinis Kauno oro uostas. Šiaulių oro uostas skirtas karinėms reikmėms ir civilių reisų neaptarnauja.

Didžiausiame – Vilniaus oro uoste 2017 m. buvo rekonstruoti pakilimo ir nusileidimo takai. Iki 2022 metų pabaigos planuojama rekonstruoti keleivių išvykimo terminalą ir pertvarkyti jį taip, kad per metus galėtų patogiai aptarnauti 7 mln. keleivių. Taip pat planuojama sutvarkyti oro uosto prieigas, baigti komercinės zonos rekonstrukciją.

Naujovės numatomos ir kituose Lietuvos oro uostuose. 2020 m. planuojama rekonstruoti orlaivių kilimo ir tūpimo taką Palangoje, o 2021 m. plėsti Kauno oro uosto terminalą. Iki 2028 metų į visų trijų oro uostų plėtrą planuojama investuoti apie 700 mln. eurų.

Facebook komentarai

T Hegvita agro