Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Kalkinimas arba tai, ką ūkiai atrado iš naujo

Autorius: Agroeta
Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr.
Printer Friendly, PDF & Email

Atėjo laikas, kai ūkiai vėl grįžta prie dirvožemio kalkinimo. Tai, kaip teigia ūkininkas Airidas Mongirdas iš Raseinių rajono, nauja paslauga mūsų šalyje, kurią žemdirbiai nepagrįstai pamiršo. Dirvų kalkinimas grįžta. Tačiau prisitaikant prie šiuolaikinių technologijų, jis grįžta gerokai modernesnis bei tikslesnis, o ir Europos Žaliojo kurso reikalavimai privers į žemės ūkį pažvegti kitu kampu. Bet apie viską nuo pradžių.

Apie kalkių naudą būsimas agronomas išgirdo universitete

Šiluvos seniūnijoje ūkininkaujantis Airidas teigia, kad jis kartu su broliu pasekė tėvų pėdomis, kurie irgi yra ūkininkai. Tėvai užsiima gyvulininkyste, Airidas su broliu vysto augalininkystę: sėja rapsus, žirnius, kviečius, kvietrugius. „Tėvai jau daug metų ūkininkauja, nuo šalies nepriklausomybės pradžios. Aš nuo aštuoniolikos pradėjau, dabar man 23-eji, tai jau penkeri metai kaip ūkininkas. Brolis aštuonerius metus darbuojasi savo ūkyje. Mes visi ūkininkai, – sako Airidas. – Mūsų visų ūkių bendras plotas virš 300 hektarų žemės, tačiau planuojame plėstis“. Ūkyje naudojama moderni technika, kuri ir padeda pasiekti norimus rezultatus.

Airidas studijuoja Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje – agronomiją. Dabar kaip tik rašo baigiamąjį darbą bakalauro laipsniui įgyti.

Studijuojant universitete Airidas sužinojo, jog kalkės – tai ateitis ir dėl trąšų pasisavinimo, ir dėl mikroorganizmų veiklos aktyvėjimo.

„Ypač kalbant apie Žaliąjį kursą. Kalkės – ateitis. Nes kaip gi kitaip sumažinti trąšų kiekį, o derlių išlaikyti tą patį? Tik taip, kad geriau jas pasisavintų. O kad geriau pasisavintų, pirmoje vietoje turi būti tinkamas pH. Kalkinimas pasiteisina, siekiant tvaraus ūkininkavimo“, – teigia ūkininkas. Anot jo, jau pasigirsta kalbos, kad net mėšlą kintama norma reiktų kratyti dėl gamtosauginių reikalavimų.

Jis sutinka, kad gal ir per daug ūkininkai beria trąšų, bet tada, anot jo, reikia imtis priemonių, ieškoti būdų, alternatyvų, kaip mažinant trąšų kiekį, nesumažinti derliaus, o tuo pačiu ir ūkininkų pajamų.

Tad universitete išgirdęs apie kalkes ir žinodamas, kad ūkio dirvos nenašios, rūgščios, pasidaręs dirvožemio tyrimus, pradžioje bandė kalkinti su paprastu mėšlo kratytuvu, bet pamatė, kad efektas ne toks, kokio norėtųsi. „Nuo kolūkių laikų juk nebuvo kalkinta. Keista, bet tai jau ir pamiršta“, – sako jis. Jo nuomone, kalkinimas – tai geriausias būdas padidinti derlių. „Na, ne visiems rajonams tai, žinoma, aktualu.  Šakių, Kėdainių, Joniškio,  Pasvalio rajonuose, kur žemės našios, nerūgščios, ten nereikia. Bet Žemaitijoje, Vilniaus krašte, aplink Raseinius, Radviliškį, kur rūgščios žemės, tai labai aktualu“, – sako jis.

Keista, kad kalkinimą pamiršo

Ne veltui, matyt, sakoma: nauja, tai pamiršta sena. „Proceso esmė ir anksčiau, ir dabar ta pati –  kalkiname žemę. Tik pats procesas, žinoma, modernėja“, – tikina Airidas. Sako, kad jam labai keista, kad kolūkių laikais kalkinimas vykdavęs ypač sparčiai, kalkindavo visus laukus, o po nepriklausomybės kažkaip pamiršo ir dabar tai reikia aiškinti kaip kokią naujovę. Kai kurie ūkininkai vadovaujasi patarimu, kad jei augalai neauga, reikia pilti dar daugiau trąšų, o ne ieškoti priežasčių“, – stebisi jis.

Dabar Airidui atrodo, lyg jis Lietuvoje darytų pradžią, turi įtikinėti, kad kalkinimas – naudingas. „Stengiuosi tai daryti“, – tarsteli ūkininkas. Anot jo, džiugu bent tai, kad žmonės jau pradeda suprasti kalkių naudą. Juolab kad kalkinimo nauda išlieka ne vienerius metus. „Po ketverių metų reikėtų vėl pasidaryti dirvožemio tyrimus, bet antrojo kalkinimo normos bus gerokai mažesnės arba visai nereiks kalkinti“, – patikina jis.

Viską reikia daryti tiksliai

Pavasarį prieš sėją ir rudenį, po kūlimo – pats laikas kalkinti dirvas. Kintama ar pastovia norma kalkės išberiamos ant ražienų, o paskui, įdirbinėjant žemę, jos išmaišomos viršutiniame dirvos sluoksnyje. Taip yra atstatomas reikiamas dirvos pH, kuris yra būtinas norint pasiekti geriausių rezultatų.

Teigia, kad kalkinti reikia tikslingai. „Būna, kad tame pačiame lauke ypač dideli svyravimai: kalkių reikia nuo 0 iki 25 tonų į hektarą. Vienodo dirvožemio visame lauke nebūna, todėl ir pH būna labai skirtingas. Dėl tokių skirtumų patariu pasidaryti dirvožemio tyrimus, mat ir kalkės kainuoja, ir barstymas, tad geriausia daryti viską tiksliai, kalkinti tik ten, kur reikia ir kiek reikia, o išmanus barstytuvas pagal dirvožemio tyrimų žemėlapius visą tai gali atlikti“, – paaiškina ūkininkas. Nusipirkęs tokį kratytuvą jį išbandė pirmiausia savuose laukuose. „Trąšų pyliau tiek pat, bet derliai daug gausesni“, – teigia ūkininkas.

Kalkina visoje Lietuvoje

Airidas suspėja visur. Anot jo, kitaip būti ir negali: jei nori turėti klientų, reikia važinėti po visą Lietuvą, o ir technika naši, negali stovėti – turi dirbti. „Praėjusiais metais buvo pirmas ruduo, kai dirbau su savo nauja technika, kalkinau visoje Lietuvoje: ir pajūryje, ir Alytaus, Kupiškio, Kėdainių rajonuose. Kalkes barsčiau  kintama norma pagal sudarytus dirvožemio tyrimų žemėlapius, tik maža dalis ūkininkų prašė barstyti pastovia norma, nes visiems patariu pradžioje pasidaryti dirvožemio tyrimus. Kaip sakoma, geriausia reklama iš lūpų į lūpas. Jau dabar turiu sąrašą, norinčių pavasarį kalkinti savo laukus, po truputį planuojuosi ir rudens kalkinimus, kiti dar svarsto“, – sako jis.

Kai nerado tiekėjų, nusprendė patys teikti paslaugą

„Kai padarėme dirvožemio tyrimus, gavome tręšimo žemėlapius, kuriuose buvo nustatytos kalio, magnio, fosforo ir kalkių kintamos normos. Išmanių trąšų barstytuvų kalio, fosforo trąšoms išberti pilna Lietuvoje“, – sako jis. O štai surasti, kas kalkes galėtų išbarstyti kintama norma pagal sudarytus žemėlapius, anot jo, čia jau problema.

Kaip spręsti šią problemą, sugalvojo Airidas. Pasitarė su šeima ir nusprendė pirkti vokišką išmanų 25 m3 kratytuvą – pirmą tokį Lietuvoje – Bergmann TSW 6240W. Anot jo, dar reikėję ir traktoriaus, kurį taip pat įsigijo. „Ir traktorius galingas, modernus. Viskas tam, kad užtikrintume kuo aukštesnę kokybę“, – tikina Airidas.

Nepigu, bet naudinga ir pažangu

„Modernūs, pažangūs, atviri naujovėms ūkiai supranta kalkinimo darbų reikalingumą ir naudą, jiems abejonių nekyla. O  ir kalkina ne visus laukus iškart, o dalimis“, – sako Airidas. Kainos – nuo 6 iki 10 EUR/t. „Į kainą įeina: kuras, kokybiškas, tikslus kalkių išbėrimas, pasitelkiant technologiškai pažangią techniką. Išberiame tikslią normą į hektarą, GPS ir sekcijų kontrolės pagalba išberiame kalkes be persidengimų. Darbus atliekame greitai, kokybiškai ir profesionaliai“, – patikina Airidas. – „Smulkesniam ūkiui visa tai, žinoma, sunkiau padaryti, bet svarbiausia pats požiūris į dirvožemį. Turi suprasti, kad tai reikalinga ir naudinga“, – sako šių paslaugų teikėjas Airidas Mongirdas.

Anot jo, jaunieji ūkininkai, studentai, labai palankiai vertina dirvų kalkinimą, o ir universitete pabrėžiama, kad kalkės – tai ateitis. „Kol kas mano lūkesčiai pasiteisina. Susidomėjimas yra. O man ir pačiam smagu važiuoti, žinau, kad ūkininkas ateityje tikrai uždirbs. O gal ir mane kažkada atsimins, kad buvau vienas iš tų pirmųjų, kurie pamirštą kalkinimą priminė: teorinės žinios iš universiteto, praktika iš ūkio, efektą jau pamatėme. Jei visi taip darytų, pasiektų geresnių rezultatų ir Žaliasis kursas nebūtų toks baisus“, –  sako optimistiškai nusiteikęs Airidas.

Dėl paslaugos užsakymo su Airidu Mongirdu galite susisiekti mob. tel. +370 64568198 arba el. paštu: info@kalkiubarstymas.lt

Daugiau apie kalkinimą: https://www.kalkiubarstymas.lt/

Facebook komentarai