Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Karščio banga: kai tik gyvuliai pajaučia karštį, pareina galvas nuleidę

Autorius: Dineta BABARSKIENĖ
Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr.
Printer Friendly, PDF & Email

Alinantis karštis bent kol kas neketina atslūgti. Sinoptikai sako, kad šios savaitės pradžia vis dar bus karšta. Kaip tokį alinantį karštį ištveria naminiai gyvuliai, paukščiai? Ūkininkai jau pastebi pasikeitusį gyvulių elgesį.

Kai kam daugiau nei 30 laipsnių kaitrą tenka iškęsti su storu vilnos sluoksniu. „Reikia, kad turėtų pavėsį, ir kad visą laiką būtų vandens. Tai privalu“, – sako Mantas Jančiukas iš Stebulių kaimo (Lazdijų rajonas).

„Kai tik pajaučia karštį, pareina galvas nuleidę“, – sako Mantas. Jau pastebėjo, kad jo kailiniuotos augintinės 3 valandą ryto keliasi, eina į pievas žolės paėsti, o paskui jau grįžta, bidzena į tvartą.

„Tada jau praktiškai visą dieną praleidžia tvarte. Visa banda pareina į ūkinį pastatą. Na, nebent jaunimas išeina laukan“, – pasakoja ūkininkas. Sako, kai ganosi prie namų, tai pareidinėja į ūkinį pastatą arba į pavėsinę.

„Ūkiniame turi būti paklota, mat jos bebūdamos ir pridergia“, – tarsteli ūkininkas. Taip Manto avys gyvena, kai jos ganosi prie namų. Kai ganyklos tolėliau nuo namų, tuomet ieško bent menkiausio šešėlio miškeliuose. „Yra ganomose pievose miškelių: ir medžių, ir krūmynų, tad yra, kur pasislėpti“, – paaiškina jis.

Sako, kad bent kartą per metus avis būtina apkirpti. „Per didelis vilnos sluoksnis irgi negerai, bet visai plikos irgi nelabai: tada kraujasiurbiai labai puola. O ir tas plikumas nuo karščio neapsaugo: vilna juk saugo ir nuo karščio, ir nuo šalčio. Aš kerpu spalio mėnesį, tai vilna jau truputėlį ataugusi. Žinoma, čia nuo veislės dar priklauso: vienom labiau, kitom mažiau auga“, – sako ūkininkas.

„Triušiams karštis irgi nėra gerai. Reikia vandens“, – sako jis. Manto triušiai moliniuose pastatuose. „Vasarą nuo karščio apsaugo, žiemą nuo šalčio“, – sako jis.

Pastebi, kad šiemet itin daug visokių kraujasiurbių. „Jau uodų kiek! Man dar tiek netekę matyti. Nepamenu net metų, kad tiek daug jų būtų kaip šiemet“, – tikina jis.

Auginantys žirgus taip pat pasakoja, kad žirgai ieško, kiek įmanoma vėjuotesnės vietos, nors menkiausio vėjelio dvelksmo. Tikėtina, kad taip apsisaugo nuo mašalų. Dažniau voliojasi, nusivalydami mašalus. Į miškelius nelenda, mat ten mašalų dar daugiau.

Zilinkai iš Dervinių kaimo augina mėsinius galvijus. „Kaip ir žmonėms karšta, taip ir jiems“, – sako Dovilė Zilinkienė.

„Geria daug ir rytais, ir vakarais. Dieną jau nė nelenda iš stoginės. Susiieško kokį pavėsėlį pabūti: po medžiais palenda. Dieną pavėsiukyje prabūna“, – sako ūkininkė. Anot jos, tik ir ieško kur palįsti, užlįsti, kur saulės spinduliai mažiau pasiekia.

Senolė iš Šeštokų vos neša kibirą vandenio savo vištukėms. Sako, per karščius ir jos išgeria daug. „Daug geria, vaikeli, per karščius dar daugiau. Visus kankina šitas karštis“, – linguoja galva senolė.

Facebook komentarai