Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

Kas geriau – natūralios ar mineralinės trąšos? (II)

Autorius: Agroeta
Kas geriau – natūralios ar mineralinės trąšos? (II)
Kas geriau – natūralios ar mineralinės trąšos? (II)
Printer Friendly, PDF & Email
(Vilnius, kovo 15 d.) Vienos iš labiausiai paplitusių organinių trąšų yra karvių mėšlas. Jis labai pagerina dirvožemio struktūrą, tampa laidesnis orui ir geriau sugeria drėgmę. Be to, šios trąšos poveikį turi iki 7 metų. Tačiau reikia žinoti, kad jomis sklypą galima tręšti ne dažniau kaip kartą per 4 metus, o 1 kv. m sklypo turi tekti ne daugiau kaip 4 kg šių trąšų. Jeigu karvių mėšlu tręšiama kasmet, dirvoje susidaro kai kurių medžiagų, ypač azoto, perteklius. Gausiai laistant organiniai likučiai skyla intensyviau, todėl išsilaisvina daug azoto ir dėl to daržovės persisotina nitratų. Mėšlu galima tręšti tik tuomet, kai jis būna gerai perpuvęs, nes šviežias mėšlas – įvairių ligų bei kenkėjų šaltinis, be to, jame yra piktžolių sėklų, kurios daržininkams sukelia daug rūpesčių. Negana to, pirminio šviežio mėšlo skilimo metu išsiskiria daug dujų ir šilumos ir kartu su azotu paskatina spartų dar nesubrendusių augalų augimą. Dėl to augalai nusilpsta ir nesugeba suformuoti derliaus, tinkamo ilgai laikyti. Tręšiant karvių mėšlu rūgščias dirvas nereikėtų pamiršti, kad jis dirvožemį dar labiau rūgština. Tokiu atveju labiau tinka arklių mėšlas, o karvių mėšlą reikia derinti su kalkėmis. Jeigu mėšlo dedama į duobę, į kurią sodinama, reikia stebėti, kad augalo šaknys nekontaktuotų su mėšlu, kad būtų išvengta nudegimo, nes jis lėtina augalo vystymąsi. Pagal savo maistinę vertę paukščių mėšlas prilygsta kompleksinėms mineralinėms trąšoms. Jose yra azoto, kalio, magnio ir fosforo, taip pat bakteriofagų, todėl galima žemę tuo pačiu metu ir patręšti, ir dezinfekuoti, mat bakteriofagai sėkmingai naikina daugybę ligų sukėlėjų. Vis dėlto yra tam tikrų taisyklių, kurių reikia paisyti naudojant šias trąšas. Paukščių mėšle yra daug šlapimo rūgšties, todėl jį reikia maišyti su durpėmis. Taip pat galima paruošti vandeninį mėšlo antpilą, tik jį būtina išlaikyti 10 dienų. Mišiniu laistoma gerai sudrėkinta žemė, o veikti jis pradeda ne anksčiau kaip po savaitės, todėl iš viršaus rekomenduojama užberti šiek tiek žemių. Kaip ir dauguma organinių trąšų, paukščių mėšlu galima tręšti kaip pagrindinėmis trąšomis. Tokiu atveju rekomenduojama jo norma – iki 1,5 kg į 1 kv. m dirvos. Tokios trąšos veikia iki 3 metų. Pavasarį ir vasarą augalus galima tręšti tris kartus per sezoną. Durpės ne blogiau negu mėšlas išpurena dirvožemį ir pagerina vandens pasisavinimą. Durpės pasižymi gana menku maistinių medžiagų kiekiu bei tuo, kad blogai atiduoda azotą. Dažniausiai jos naudojamos kaip kompostas, į jas įmaišant organinių mineralinių trąšų. Retai tręšiama šviežiomis durpėmis – jas būtina pirmiausia išvėdinti (tai trunka apie 3 savaites), kad kenksmingi rūgštūs aliuminio ir geležies junginiai pavirstų nekenksmingomis oksidinėmis formomis. Norint apsaugoti dirvą nuo drėgmės ištraukimo rekomenduojama naudoti iki 60 proc. sudrėkintas durpes. Jeigu dėl tam tikrų priežasčių neturite papildomų trąšų daržui ir nusprendėte durpes naudoti kaip pagrindines trąšas, tuomet jas būtina užkasti per visą kastuvo gylį. Tręšti durpėmis galima ir pavasarį, ir vasarą. Reikia žinoti, kad durpės būna trijų rūšių: viršutinės, tarpinės ir žemutinės. Dvi pastarosios rūšys naudojamos tręšti, o viršutinės naudojamos augalams pridengti žiemą. Durpėms būdinga svarbi ypatybė: jos linkusios dirvą rūgštinti. Tręšiant durpėmis rūgščią dirvą rekomenduojama jas maišyti su pelenais, dolomitmilčiais arba kalkėmis. Tręšiant organinėmis trąšomis reikia atsižvelgti į kiekvienos augalų rūšies ypatumus. Agurkai atsidėkos už tręšimą saulėje perrūgusiu vandeniu su mėšlu. Kopūstus vegetacijos periodu reikia tręšti medžių pelenais. Morkas, jeigu daigai vystosi silpnai, reikia patręšti paukščių mėšlo skiediniu arba mėšlo srutomis. Beje, pirmą kartą reikia patręšti, kai būna atsiradę 3–4 lapeliai. Pomidorai pirmą kartą organinėmis trąšomis tręšiami po 20 dienų, išsodinus daigus, antrą – kai išleidžiami žiedų spurgai, o trečią – kai krūmai jau gausiai žydi. Juos labai tinka tręšti skystu karvių mėšlu. Baklažanai tręšiami praėjus dviem savaitėms po to, kai buvo išsodinti daigai, po to – žydėjimo metu. Mėšlo srutos ir vištų mėšlas puikiai tinka baklažanams.   Agroeta
Facebook komentarai

bas

a