Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Kas laukia ūkininkų kišenių: aplinkosaugos mokesčiai ir jų lengvatos žemės ūkyje

Autorius: prof. dr. Astrida MICEIKIENĖ, VDU Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakulteto dekanė
Astrida Miceikienė
Astrida Miceikienė
Printer Friendly, PDF & Email

Europai sukant žaliojo kurso link, neišvengiamai bus peržiūrimos ekonominės priemonės, skatinančios tvarią žemės ūkio veiklą, klimato taršos mažinimą, ekosistemų palaikymą.

Europos Komisija ne kartą nurodė galimybę Europos Sąjungoms šalims toliau didinti aplinkosaugos mokesčius. Beje, Lietuvoje variklių degalams, benzinui ir dyzelinui taikomas akcizas yra mažiausias Europos Sąjungoje.

Lietuvos iždo pajamos iš aplinkosaugos mokesčių tebėra mažesnės už ES vidurkį. Lietuvoje aplinkosaugos mokesčiai 2017 m. sudarė 1,91 proc. BVP, kai ES-28 vidurkis – 2,4 proc., o energijos mokesčiai – 1,73 proc. BVP, kai ES-28 vidurkis – 1,84 proc. Tais pačiais metais aplinkosaugos mokesčių pajamos sudarė 6,42 proc. visų mokestinių ir socialinio draudimo įnašų pajamų, kai Europos Sąjungoje tai sudaro 5,97 proc.

Aplinkosaugos mokesčių pajamas, proc. nuo BVP, 2018 metais ES šalyse matote šiame paveiksle.

a

Didelė dalis Europos Sąjungos šalių taiko aplinkos apsaugos mokesčius žemės ūkyje, kad paskatintų tvaresnį gamtos išteklių valdymą arba tvaresnės ūkių praktikos taikymą. Šalių apmokestinimo praktika labai įvairi. Kai kuriose šalyse už vandens naudojimą taikomi mokesčiai: Čekijoje, Latvijoje, Lenkijoje ir Slovėnijoje. Belgijoje, Čekijoje ir Ispanijoje. Estijos, Prancūzijos ir Latvijos ūkininkai moka mokestį už visų gamtos išteklių naudojimą. Lenkijoje imamas mokestis už naminių paukščių ir kiaulių auginimą. Olandijos vyriausybė taiko mėšlo mokestį nuo mėšlo kiekio. Danija, Prancūzija, Norvegija ir Švedija taiko pesticidų mokesčius.

Kaip pabrėžia mokslininkai, santykinis šių priemonių veiksmingumas mažinant pesticidų naudojimą yra ribotas, tačiau Norvegijos pesticidų prekių ženklų apmokestinimo schema, atsižvelgiant į jų keliamą pavojų aplinkai, sumažino kenksmingesnių produktų naudojimą. Vėliau Danija pakeitė pesticidų mokestį ir laikėsi panašaus kaip Norvegija požiūrio. Danijos ekspertai nustatė, kad nepaisant didžiausio pasaulyje pesticidų apmokestinimo, jų naudojimo normos padvigubėjo. Trąšų naudotojai Danijoje apmokestina produkto azoto kiekį, nors daugelis ūkininkų yra neapmokestinami.

Moksliniai tyrimai rodo, kad nors trąšų mokesčiai gali būti naudinga priemonė mažinant taršą, tik reikia nustatyti optimalų mokesčių lygį, vis dėlto sėkmė priklauso nuo įvairių aplinkosaugos politikos priemonių derinio.

Vienas iš svarbiausių elementų yra politikos nuoseklumo užtikrinimas. Pavyzdžiui, daugelyje šalių ūkininkams taikomos PVM lengvatos įsigyjant trąšas ir pesticidus (Austrija, Belgija, Prancūzija, Vokietija, Airija, Italija, Lenkija, Slovėnija ir Ispanija). Ispanijoje apmokestinama nenaudojama žemės ūkio veiklai žemės ūkio paskirties žemė.

Australijos, Kanados ir Kolumbijos ūkininkai gali pasinaudoti mokesčių lengvatomis dalyvaudami ekosistemų išsaugojimo programose arba Kolumbijos atveju, išlaikydami natūralų mišką. Belgija ir Lietuva taiko mokesčius žemės ūkyje naudojamoms pakuotėms. Prancūzijoje taikomas mokesčių kreditas ekologiškos produkcijos gamintojams.

Taigi, šalių patirtis labai įvairi. Tačiau išvada yra bendra – aplinkosaugos mokesčiai yra viena iš veiksmingiausių ekonominių priemonių taršai mažinti bei su klimato kaita susijusioms problemoms spręsti. Už švarią gamtą turėsime susimokėti visi.

Facebook komentarai