Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Kas nusipelnė gyventi geriau?

Autorius: Mindaugas MACIULEVIČIUS, ŽŪK "Lietuviško ūkio kokybė" direktorius
Mindaugas Maciulevčius.
Mindaugas Maciulevčius.
Printer Friendly, PDF & Email

Pagaliau Prezidento Gitano Nausėdos derybos Briuselyje dėl daugiametės finansinės perspektyvos žemdirbiams davė rezultatų.  Tai panašu užbaigs jau bene devynis metus besitesiančias vieningas Baltijos šalių ūkininkų organizacijų pilietines iniciatyvas bei protesto akcijas Briuselyje. Tačiau būsimi milijardai žemės ūkiui ateinantiems septyneriems metams paskatino diskusiją - kas šių būsimų subsidijų yra labiau vertas.

Ar visiems, ar dideliems, ar mažiems? Tiek smulkūs, tiek stambieji deda argumentus ant stalo ir teigia, kad būtent jie „nusipelnė gyventi geriau“. Prezidentas iniciavo pradėti viešą diskusiją - dėl lubų stambiesiems.

 Manau, kad ir dabar gaudami ES tiesiogines išmokas mūsų stambiausi ūkiai dirba pelningai. Taip tai ypač stiprūs, pažangūs konkurencingi ūkiai, kuriais tikrai galime bei turime didžiuotis. Tačiau tai nereiškia, kad juos auginę 16 metų turime ir toliau subsidijuoti neribotais mokesčių mokėtojų pinigais. Atsižvelgę į įdarbintų žmonių skaičių, didelės neigiamos  įtakos didžiųjų balansams išmokų lubos tikrai neturės, jie ir toliau dirbs pelningai, tik pelnas bus kuklesnis. Sužlugdyti tikrai nieko nesužlugdysime, tokio ir tikslo nėra, tačiau socialinį teisingumą šiek tiek atstatysime.  Papildomas padidinto tarifo solidarumo mokestis pelnui gautam iš mokesčių mokėtojų subsidijų tokių žemės ūkio įmonių grupėms užtikrintų didesnį socialinį teisingumą. Tuo pačiu kažką atėmę turime ir duoti. Prieigą prie saugių finansų tolesnėms modernizavimo investicijoms, žaliosioms technologijoms. Beprocentinės paskolos. Tam kad investicijos nesustotų ir šie ūkiai išliktų konkurencingi, o pelnas augtų ne mokesčių mokėtojų, o įdiegtų inovacijų sąskaita.

Tačiau pasakius A nepamirškime ir B - antroji medalio pusė yra smulkūs ūkiai, kurių skaičiuojame dešimtimis tūkstančių. Vien Vilniaus rajone tokių ūkių, deklaruojančių pasėlius bei gaunančių padidintas ES tiesiogines išmokas už pirmuosius hektarus arti dešimties tūkstančių. Atrodytų tiek žemės ūkis sostinės pakraščiuose klesti, tiek vilniečiai aprūpinti šviežiais vaisiais bei daržovėmis, natūraliais maisto produktais. Tačiau toli gražu... Čia tik pievos, didelė dalis gyvenamųjų sodybų įregistruotos kaip ūkininko ūkiai, žolė šienaujama kartą per metus ir gaunamos padidintos išmokos. Verslūs miestiečiai, turėdami žemės sklypų, kuriuos viliasi parduoti brangiau, taip pat maitinasi iš bendro žemdirbių aruodo. Apie kokį žemės perleidimą, išnuomavimą tikriems ūkininkams, norintiems ją dirbti, galime kalbėti, jeigu patys mokame po kelis šimtus eurų už hektarą, kad tik niekas nevyktų? To pasekmė didesnės natūralių šviežių maisto produktų kainos  sostinės gyventojams, nes artimiausi ūkeliai, kurie augina vilniečiams, įsikūrę už šimto kilometrų ir daugiau.

Bendraudamas su ūkininkais, girdžiu vis daugiau nusiskundimų, kad žemės savininkai nutraukia nuomos sutartis ir tiesiog patys deklaruoja žolynus, tokiu būdu žlugdydami regionų žemės ūkį. Yra daugybė pavyzdžių, kai auginama vien tam kad deklaruoti, sodinamos daržovės, ir toliau jos net neprižiūrimos bei galų gale užariamos. Viskas – dėl išmokų.

Ko bepaklausi visi šaukia vienu balsu - viskas čia gerai, čia Europa mus skatina, viskas pagal reglamentus... Ne, brangieji, Europa mums nieko nenurodo, tiksliau nurodo gaires, bet sprendžiame mes patys, kaip ir ką auginame, kokiu būdu, ką remiame bei kur dedame prioritetus. Prisiminkime LR Konstituciją, kurioje žemė įvardyta Tautos turtu ir kuri turi tarnauti Tautos interesams.

Aš tik priminsiu kaip prieš septynerius metus vykusioje ES Bendrosios žemės ūkio politikos reformoje įvesto taip vadinamo žalinimo paketo, kuriame ir garsieji žolynai, tikslas buvo atstatyti bioįvairovės salas plynų monokultūrų laukų masyvuose, kad ir vabzdžiams, ir gyvūnams, ir paukščiams vietos po saule užtektų. Tačiau politiniai sprendimai Lietuvoje leido paversti ištisus rajonus laukinių pievų masyvais, bei galutinai išguiti žemės ūkio gamybą iš šių vietovių.

 Ar įmanoma tiksliai tokius plotus identifikuoti? Tikrai taip, jau ketvirti metai mūsų ES palydovai kas dieną praskrisdami viską fiksuoja ir duomenys kaupiami. Nebereikia jau žmogiškų akių, kurios kartais dar ir užsimerkt linkusios.

Ko reikia ? Atsibusti ir suprasti, kad patys save žlugdome, tiek kraudami dar didesnius pelnus stambiesiems, tiek tiesiog švaistydami padidintas išmokas žemės savininkams už žolę, be jokios pridėtinės vertės. Laikas jau laikas. Galiu parodyti ne vieną darbštų smulkųjį ūkininką, kuris netgi iš kelių hektarų bei didelio savo šeimos darbo sugeba išlaikyti šeimą. Tai mūsų ateitis, šiuos smulkius ir vidutinius ūkius reikia ypač remti ne tik tiesioginėmis išmokomis, bet ir papildomom investicijom jų ūkių modernizavimui. Jų ne tiek jau ir daug - viso labo iki 20 tūkstančių per Lietuvą suskaičiuotume, o galėtų būti kur kas daugiau. Pridėtinė vertė, kurią jie kuria, ir yra kaimo atgaivinimo variklis, tiek ekonomine, tiek socialine, tiek aplinkosaugine prasmėmis. Nepamirškime - laimėsime iš to mes visi, visa Tauta, valgydami šviežiasnę, natūralesnę produkciją, užaugintą arčiau namų. Būsime sveikesni bei apsirūpinę. Nacionalinei žemės ūkio politikai Lietuvoje reikalinga ne revoliucija, o evoliucija, kad ji tenkintų ne pavienių asmenų, o visos Tautos interesą. Tai ką ir nurodo LR Konstitucija. Turime persiorentuoti nuo žemės ūkio politikos į bendrą nacionalinę maisto politiką. Iš sutaupytų lėšų turime stipriau remti tikruosius ūkininkus, skatinti kooperatinių perdirbimo pajėgumų atsiradimą, perorientuoti žemės ūkį nuo monokultūrinių žaliavų eksporto į aukštą pridėtinę vertę kuriantį sektorių, kuris vystytų gamybą vadovaudamasis bioekonomikos principais ir tiektų ją mums bei užsienio rinkoms.

Kol neatsiras politinės valios tai įgyvendinti nacionaliniu lygmeniu, taip ir liksime uodegoje, prie suskilusios geldos besiginčydami „kas nusipelnė gyveni geriau“ – smulkieji, vidutiniokai, didieji ar „sofos ūkininkai“? Neabejoju, kad nusipelnė geriau gyventi visa Tauta.

Facebook komentarai