Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Kas turi atlyginti už šernų išknistus pasėlius

Autorius: Agroeta
Kas turi atlyginti už šernų išknistus pasėlius
Kas turi atlyginti už šernų išknistus pasėlius
Printer Friendly, PDF & Email
(Vilnius, liepos 20 d.) Medžiotojai neslepia, kad per pastaruosius keletą metų laukinių gyvūnų ir paukščių populiacija kai kuriose šalies vietovėse gerokai ūgtelėjo. Nuo šernų bei kitų laukinių gyvūnų ir paukščių atakų žmonės bando gintis įvairiausiomis priemonėmis. Tačiau tiek šernams, tiek paukščiams atbaidyti anksčiau naudoti būdai  nebeefektyvūs. Ne vienas ūkininkas šiemet skundėsi, kad po būrio šernų apsilankymo darže neliko ne tik bulvių pasėlio – nebeteks nuimti burokėlių, žirnių derliaus, ištryptos šalia augusios, bet jų skoniui netikusios kitos daržovės. „Agroeta“ pasiteiravo, ar ūkininkams  atlyginama laukinių gyvūnų padaryta žala. Pasak Aplinkos ministerijos  vyr.  specialistės Jolantos Urbelionytės, gyvūnai, kurių medžioklė yra ribojama, – tai briedžiai, taurieji elniai, stirnos ir danieliai. Šernų medžiojimas neribojamas, t. y. patys medžiotojai sprendžia, kiek šernų sumedžioti. Pastaraisiais metais šių gyvūnų skaičius Lietuvoje mažėja. Jei kuriuose nors rajonuose jis kiek ir ūgteli, gamtoje tuštumos nebūna – šernai keliauja ten, kur jų yra mažiau. Gyvūnų sumedžiojimo limitus kasmet nustato kiekvienoje savivaldybėje sudaryta Medžiojamųjų gyvūnų sumedžiojimo limitų nustatymo komisija. Kadangi tokių gyvūnų populiacijos auga, kasmet didėja ir šių gyvūnų sumedžiojimo limitai. Vadovaujantis Medžioklės įstatymo 18 straipsnio nuostatomis, kanopinių žvėrių (briedžių, tauriųjų elnių, stirnų, danielių, šernų) ir bebrų žemės ūkio pasėliams, miškui ir hidrotechnikos įrenginiams padarytą žalą atlygina medžiotojai. Atkreiptinas dėmesys, kad padaryta žala atlyginama tik tuose žemės sklypuose, kuriuose jų savininkai nustatyta tvarka neuždraudė medžioti. Jei nurodyti medžiojamieji gyvūnai padarė žalos žemės ūkio pasėliams, žemės, miško ir vandens telkinių sklypų, kuriuose nėra uždrausta medžioti, savininkai, valdytojai ir naudotojai apie laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą nedelsdami privalo pranešti atitinkamai seniūnijai, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo žalos pastebėjimo išsiųsdami rašytinį prašymą dėl žalos įvertinimo ir atlyginimo. Seniūnijos seniūnas, gavęs pranešimą apie padarytą žalą, privalo tą pačią dieną pranešti medžioklės plotų naudotojui ir per 7 dienas organizuoti žalos įvertinimą, išskyrus atvejus, kai dėl žalos pobūdžio jos dydį įmanoma nustatyti tik praėjus daugiau negu 7 dienoms. Minėtame įstatyme nenustatyta, nuo kokio dydžio žala atlyginama, t. y. turi būti atlyginama tokio dydžio žala, kokia apskaičiuojama. J. Urbelionytė atkreipia dėmesį, kad savo pasėlių apsauga turėtų rūpintis ir patys savininkai. Pasėlius reikėtų aptverti tvora, kuri neleistų laukiniams žvėrims patekti į pasėlį, ypač jei pasėliai yra šalia miško. Medžioklės įstatyme numatyta, kad medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala žemės sklypų savininkams, valdytojams ir naudotojams, kurių žemės ūkio pasėliams buvo padaryta žalos, atlyginama, jeigu žemės ūkio pasėlių savininkas augina pasėlius pagal agrotechninius reikalavimus ir vykdo pasėlių apsaugojimo nuo medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos priemones, patvirtintas Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui gyvūnams apskaičiavimo metodikoje. Šios metodikos 12 ir 13 punktuose numatyta, kad žemės ūkio pasėlių savininkams, auginantiems juos miško apsuptyje (Miško supamas žemės ūkio pasėlis – žemės ūkio pasėlis, kurio ne mažiau kaip 75 procentai sklypo perimetro ribojasi su mišku, esančiu ne toliau kaip 500 m atstumu) iki 3 ha sklype arba ne daugiau kaip 200 m nuo pasėlių savininko sodybos nutolusiame iki 0,5 ha sklype, medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala atlyginama tik tuo atveju, jeigu pasėliai buvo saugomi elektriniu piemeniu arba aptverti tvora, neleidžiančia kanopiniams žvėrims patekti į pasėlį. Kmynų pasėliams padaryta žala atlyginama tik tuo atveju, jeigu kmynų pasėliai buvo aptverti tvora, neleidžiančia kanopiniams žvėrims patekti į minėtus pasėlius. Agroeta
Facebook komentarai