Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

Kelmiškiai žemės ūkio viceministrą ir Seimo Kaimo reikalų komiteto narį klausimais ir pasiūlymais tiesiog užvertė

Autorius: Dalia KARPAVIČIENĖ
Kelmės rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Martynas Puidokas (Iš dešinės) pristatė į susitikimą su ūkininkais atvykusius svečius: žemės ūkio viceministrą Paulių Astrauską ir Seimo Kaimo reikalų komiteto narį Joną Gudauską. Autorės nuotr.
Kelmės rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Martynas Puidokas (Iš dešinės) pristatė į susitikimą su ūkininkais atvykusius svečius: žemės ūkio viceministrą Paulių Astrauską ir Seimo Kaimo reikalų komiteto narį Joną Gudauską. Autorės nuotr.
Printer Friendly, PDF & Email

Kelmės rajono ūkininkų sąjungos iniciatyva vakar Kelmėje organizuotas žemdirbių susitikimas su Žemės ūkio viceministru Pauliumi Astrausku ir Seimo nariu, Kaimo reikalų komiteto nariu Jonu Gudausku. Dalį klausimų svečiai buvo sulaukę iš anksto, pasiruošę į juos atsakyti. Tačiau susirinkusieji turėjo papildomai ką paklausti ir pasiūlyti.

Kas atlygins širšių padarytą žalą kriaušėms?

Vienas iš aktualių žemdirbiams klausimų – dėl laukinių paukščių ir gyvūnų daromos žalos kompensavimo.

Žemės ūkio viceministras Paulius  Astrauskas teigė, jog šiuo klausimu reikalinga konstruktyvi diskusija, o ne emocijos. Šaltu protu susitarimas gali būti greičiau pasiektas. Žemės ūkio ministerija rengia projektą, kurį dar reikės suderinti su finansų ir aplinkos ministerijomis. Pastaroji lyg ir nori nusimesti atsakomybės naštą, teigdama, jog laukiniai paukščiai ir gyvūnai esančios viešosios gėrybės, visų žmonių tam tikras turtas. Ūkininkas, kaip gamybininkas, turi prisiimti tam tikrą riziką dėl galimos laukinių paukščių ir gyvūnų žalos.

Kelmiškiai ūkininkai aktyviai dalyvavo susirinkime, pateikė klausimų, diskutavo. Autorės nuotr.

Viceministrui antrino ir Seimo Kaimo reikalų komiteto narys Jonas Gudauskas: „Didelę vilkų, stirnų ar laukinių žąsų populiaciją reikia kažkaip mažinti. Ūkininkų ir aplinkos apsaugos bendruomenė šiuo nelengvu klausimu privalo susitarti. Nėra lengvo ir sprendimo būdo. Valstybė irgi privalo prisiimti dalį atsakomybės dėl žalos“.

Žemės ūkio viceministro nuomone, jeigu laukinių paukščių ar žvėrių  padaryta reikšminga žala, galinti turėti ekonominę įtaką  visam ūkininkavimui, turi būti tam tikri svertai, padedantys ūkininkui išlikti gyvybingam ir dirbti toliau. Su finansų ministerija reikia kalbėti, iš kokio biudžeto krepšelio žala būtų kompensuojama.

Iš socialinių partnerių, pasak P. Astrausko, sulaukiama įvairių žinučių, pranešimų. Ypač daug ūkininkų pavasarį skundėsi dėl iššalusių pasėlių, birželio mėnesį – dėl stichinės kaitros ir liūčių išguldytų, paskandintų laukų. Viceministras minėjo, jog pasiekia ir tokie laiškai, kuriuose skundžiamasi, pavyzdžiui, dėl širšių daromos žalos kriaušėms arba skruzdėlių pakenkimo avietėms. Žemės ūkio ministerija yra parengusi žalos apskaičiavimo metodiką bet kokiems veiksniams. Belieka, Pauliaus Astrausko  teigimu, suderintą projektą pateikti Seimui ir patvirtintą paleisti į gyvenimą. Bet gali nutikti ir priešingai...

Viceministro tvirtinimu, žemės ūkis – nuolatos evoliucionuojantis verslas, su vis didėjančiu pagreičiu. Labai greitai keičiasi tiek ekonominė situacija, tiek ir klimato sąlygos. Pokyčiai yra labai reikšmingi ūkininkams, bet kartais – ir skausmingi. „Ūkininkavimas tęsiasi tūkstančius metų. Jeigu auginame grūdines kultūras, tik sykį per metus imsime derlių. Tačiau, norėdami pasiekti geriausių rezultatų, kartais turime sugaišti visą penkmetį“, – sakė ūkininkavimo patirties turintis Paulius Astrauskas.

Analizė analizei nelygu            

Žemės ūkio viceministras Paulius Astrauskas susitikime pasakojo, jog yra atlikęs daug įvairių analizių, į žemės ūkį stengęsis pažiūrėti per skirtingus pjūvius, bandęs aiškinti mūsų stiprybes, silpnybes, galimybes, grėsmes...

„Galimybių turime labai daug, bet nemažiau jų ir neišnaudojame. Mūsų žemės ūkis yra labai neefektyvus. Pagal statistiką, kapitalo perteklius nesugeneruoja reikiamos grąžos. Vadinasi, negrįžta ir mūsų investicijos. Kai turima technika nusidėvi, mes jau nebeturime kapitalo, kurį galėtume investuoti ir technikos nusipirkti. Susidaro užburtas ratas. Norėdami išgyventi, ūkininkai ieško finansinės paramos“, – sakė viceministras, pateikdamas keletą skaičių.

Lietuvoje yra registruota 140 tūkstančių traktorių ir  2,9 mln. hektarų pasėlių ir žemės ūkio naudmenų. Vienam traktoriui susidarytų apie 23-25 hektarai. Naujų traktorių registruota apie 8,5 tūkstančio, 150 hektarų vienam traktoriui. Technikos potencialo, viceministro teigimu, yra net per daug, tik nesugebama jo efektyviai išnaudoti.  Dar yra nuomos galimybės, plečiasi verslai.

Į susirinkimą atvykę Kelmės rajono ūkininkai nebuvo linkę visiškai sutikti su tokiomis žemės ūkio viceministro mintimis, įžvalgomis. Ūkininkas Mindaugas Makauskas siūlė nepamiršti fakto, jog ne ištisus metus traktoriai dirba. Kelmės rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Martynas Puidokas pasakojo turįs draugą agronomą Čekijoje. „Dažnai susirašinėjame, bendraujame. Ten – visai kitokios sąlygos negu pas mus. Pavyzdžiui, Čekijoje ūkininkas gali daug ilgiau su traktoriumi  sėti. O mūsų sėjos laikas – optimalus – ilgiausiai dvi savaitės. Vadinasi tą patį turime padaryti daug greičiau. Tam reikia platesnių, galingesnių agregatų. Todėl gretinti vieną šalį su kita, nemanau, kad adekvatu. Be to, mūsų ir ūkių struktūra kitokia“, – sakė M. Puidokas.

Atsakymai – ne į visus klausimus 

Susirinkimo svečiams jau iš anksto kelmiškiai ūkininkai buvo pateikę klausimų.

Teirautasi, ar šiemet dėl gausaus lietaus bus pratęsta šienavimo laikotarpis, nes ir dabar dar ne į visus laukus galima įvažiuoti. Žemės ūkio viceministras užtikrino, jog šienavimo terminai teik pievose, tiek soduose bus pratęsti iki rugsėjo 1 dienos (ankstesnis terminas – rugpjūčio 1 d.). Situacija sudėtinga visoje Lietuvoje, ypač – Pamaryje, kur daugumoje vietų pievos atsidūrusios po vandeniu.

Kelmiškiai ūkininkai domėjosi, kodėl jaunajam ūkininkui įsikurti skiriama nedidelė 40 tūkstančių eurų suma.  P. Astrauskas pripažino, kad suma tikrai yra per maža, tačiau patarė nepamiršti ir tikrovės. Pinigų kiekis, skirtas jauniesiems ūkininkams, yra fiksuotas, nekintamas. Jei suma įsikūrimui būtų didinama, nukentėtų finansiškai projektų rėmimas.

Rudens ir pavasario valdų modernizavimo šaukimai sulaukė vos trečdalio paraiškų. Ūkininkai klausė, kodėl į jų raštus apie tokią situaciją neatkreiptas dėmesys, nepriimti atitinkami sprendimai. Kelmiškiai su svečiais diskutavo ir apie neariminę žemdirbystę, jos sukuriamą ekonominį efektą. Klausimų turėjo uogų, mišrių ūkių savininkai, bet ne į visus sulaukė atsakymų.

Facebook komentarai

bas

a