Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Kiek šiemet uždirbs žemdirbiai?

Autorius: Giedrė VILKYTĖ
Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr.
Printer Friendly, PDF & Email

Tik prasidėjus 2019 metams buvo prognozuojama, kad Europoje greičiausiai grūdinių kultūrų, o ypač kviečių, pasiūla stipriai išaugs. Tam palankios buvo oro sąlygos didžiojoje Europos dalyje, o ir žiemą pasėliai ištvėrė sėkmingai. Todėl kai kuriose centrinėse ir vakarinėse senojo žemyno šalyse, pvz., Prancūzijoje bei Vokietijoje, žieminių grūdinių kultūrų plotai sudarė apie 80 proc. Tai įvertinus spėta, kad derlius šoktels 15 proc. aukštyn, palyginus su ankstesniais metais. Panašu, jog prognozės pasitvirtino.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, mūsų šalyje grūdinių augalų ir rapsų derliaus nuėmimas baigėsi panašiu metu, kaip ir pernai, t. y. rugsėjo viduryje. Rezultatai iš dalies džiugina. Grūdų derlingumas siekia 4,1 t/ha, rapsų – 3 t/ha. Tai daugiau nei pernai: atitinkamai – 3,1 t/ha ir 2,1 t/ha. Tačiau tai apibendrinti duomenys, kurie neatspindi realios situacijos skirtinguose Lietuvos regionuose.

Kai kurie žemdirbiai tvirtina, kad derlius anaiptol ne didesnis, nei pernai, o kiti nurodo, jog netgi mažesnis. Tai patvirtina ir Lietuvos grūdų augintojų asociacijos prezidentas Aušrys Macijauskas.

„Lietuvoje buvo prognozuojama sulaukti panašaus derliaus kaip ir pernai. Kol kas matome, kad prognozės tvirtinasi. Tai rodo pirminiai duomenys. Skirtumas tik toks, kad šiemet derlingumas pasiskirstęs labai nevienodai. Kai kuriuose regionuose jis geras, kituose visgi žemesnis. Tačiau skaičiuojant vidurkį, rezultatai panašūs į pernykščius“, – teigia A. Macijauskas.

Kol kas sutariama tik dėl grūdinių kultūrų aukštesnės kokybės.

Iš tiesų, džiaugsmingą dar vieno sezono pabaigą temdo ne diskusijos dėl derlingumo ar kokybės rodiklių, bet nepalankios grūdų supirkimo kainos. Žvilgtelėjus į kainų pokyčius Europos biržoje galima pastebėti ženklų kviečių supirkimo nuvertėjimą.

Praėjusių metų paskutinį ketvirtį už toną kviečių buvo galima gauti 196–207 Eur. Šiemet, rugsėjo 20 d. duomenimis, tik 171,50 Eur. Rapsų supirkimo rodikliai pastovesni. 2018 m. rugsėjo–gruodžio mėnesiais kainos svyravo tarp 360–380 Eur už toną, o šiomis dienomis – apie 384,75–387,25 Eur.

Tie ūkininkai, kurie turi galimybes savo derlių sandėliuoti, kol kas laukia palankesnių kainų ir viliasi, kad šios galiausiai pradės augti. Kiti džiaugiasi sudarę išankstines sutartis. Mat jose nustatyta didesnė suma, nei kad šiuo metu vyrauja rinkoje. Treti, deja, yra priversti parduoti savo derlių padiktuotomis ne itin didelėmis kainomis.

Tarp pastarųjų, pasak A. Macijausko, nemažai tokių, kurie norėtų palaukti, bet, deja, yra priversti parduoti dėl praėjusiais metais susikaupusių skolų. Atidėtus įsipareigojimus jie turi įvykdyti šiemet.

Kodėl šiais metais žemdirbiams nesiseka uždirbti? Ekspertai įžvelgia kelias priežastis. Pirmiausia galima išskirti jau minėtas oro sąlygas. Daug kur jos buvo itin palankios, bent jau žieminiams pasėliams. Kadangi pasitvirtino ir grūdų derliaus padidėjimo prognozės, tai lėmė, kad rinkoje smarkiai išaugo pasiūla. Tai, be abejo, atsiliepia kainų kritimui.

Dar du reikšmingi veiksniai – stabiliai Europoje didėjantys dirbamos žemės plotai bei augančios grūdų atsargos. Kitaip tariant, žemdirbiai apsėja didesnius plotus, užaugina daugiau, o po sezono liekančios atsargos kasmet didėja. Tai savo ruožtu taip pat prisideda prie supirkimo kainų mažėjimo rinkoje. Kam mokėti daugiau, jeigu atsargų yra pakankamai. Su tuo sutinka ir A. Macijauskas: „Visame pasaulyje šiemet sulaukta neblogo derliaus – ne tik Europoje, bet ir Amerikoje. Geras derlius, nemažos atsargos – du esminiai veiksniai, kurie daro spaudimą kainoms. Taigi jos 15–20 proc. žemesnės, nei praėjusiais metais.“

Situaciją pakoreguoti gali tam tikri ekonominiai niuansai didžiausiose pasaulio valstybėse. Tiksliau – eksporto ir importo tendencijos. 2018 metais Europos šalys valdė 54,8 proc. kviečių eksporto. Likusią pyrago dalį dalijosi JAV, Kanada, Rusija, Australija ir Argentina. Šie stambiausi eksportuotojai grūdais aprūpina tokias valstybes kaip Indonezija, Egiptas, Alžyras, Italija, Filipinai, Japonija ir t. t. Prastesnis derlius kurioje nors iš eksportuotojų ir išaugusi paklausa tarp importuotojų gali akimirksniu kilstelti supirkimo kainas.

Deja, ir pastaruoju atveju prognozės kol kas nėra džiuginančios. Rusija ir Ukraina taip pat užaugino daugiau, o grūdinių kultūrų suvartojimas greičiausiai augs tik apie 2,5 proc. Visgi A. Macijauskas pažymi, kad šansų kilti supirkimo kainoms visuomet yra. „Prognozuoti judėjimą rinkoje labai sunku. Tai prilygtų numatyti orą dviem mėnesiams į priekį. Galima išskirti tik tiek, kad galimybių joms kilti yra, nes žemiau, greičiausiai, jau nekris.“

Galima daryti prielaidas, kad šiemet kai kurie Lietuvos žemdirbiai nors ir gali pasigirti gausesniu bei geresniu derliumi, jie greičiausiai uždirbs visgi mažiau.

Facebook komentarai