Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Klausimai Žemės ūkio ministerijai: kas kaltas dėl valstybės nesugebėjimo pasirūpinti žemdirbiais?

Autorius: Agroeta
Klausimai Žemės ūkio ministerijai: kas kaltas dėl valstybės nesugebėjimo pasirūpinti žemdirbiais?
Klausimai Žemės ūkio ministerijai: kas kaltas dėl valstybės nesugebėjimo pasirūpinti žemdirbiais?
Printer Friendly, PDF & Email
(Kaunas, sausio 29 d.) Nors Europos Komisija skyrė 9,12 mln. eurų nuo potvynių ir liūčių nukentėjusiai Lietuvai, vis dėlto tai dar nereiškia, kad ši parama ūkininkus apskritai pasieks. Europos Komisija žada kompensacijas tik už 2018 m. negautas pajamas, jei derlius bus pernelyg mažas arba dėl prasto derliaus ūkininkai praras daugiau kaip 30 proc. numatytų pajamų. Toks Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) derybinis „pasiekimas“ žemdirbių vertinamas kaip apgailėtinas. Juolab kad rudenį pati valstybė užsuko žalos apskaičiavimo karuselę, kurioje sukosi, ko gero, šimtai analitikų ir specialistų, o Vyriausybė 2017 m. spalio pradžioje šalyje buvo paskelbusi ekstremalią situaciją. ŽŪM duomenimis, ūkininkų nuostoliai dėl liūčių siekė 47 mln. eurų. Apsemti ar neįvažiuojami plotai sudarė per 140 tūkst. hektarų žemės, o kai kuriose savivaldybėse liko nenuimta daugiau kaip 50 proc. derliaus. Didžiojoje dalyje iš 22 savivaldybių liko nenuimta daugiau kaip 30 proc. derliaus. Ir nors Latvijos vyriausybė rado 15 mln. eurų kompensacijoms savo šalies ūkininkams, Lietuvos valdžia nerado nė euro net Vyriausybės rezervo fonde, nors praėjusiais metais buvo gautas perteklinis biudžetas. Lėšų kompensacijoms nenumatyta ir 2018 m., nors Europos Komisijos reglamente (ES) 2018/108 palikta galimybė šaliai narei skirti paramą žemdirbiams savo nuožiūra. „Agroeta“ kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją, prašydama atsakyti, kodėl Lietuva nesugebėjo pasirūpinti ūkininkais. „Agroeta“ pateikia neredaguotus klausimus, kuriuos pirmadienį išsiuntė Žemės ūkio ministerijai. 1. EK paaiškino, kodėl neskyrė paramos už jau patirtą žalą, esą problema (patirti nuostoliai) „nėra konkrečiai susijusi su esamu rinkos sutrikimu“[1]. Kodėl ŽŪM nesugebėjo įrodyti, kad Lietuvos rinkoje toks sutrikimas neįvyko, kai pačios ŽŪM paskaičiuoti nuostoliai siekia 47 mln. eurų, o patys žemdirbiai kalbėjo apie 200 mln. eurų žalą? 2. Akivaizdu, kad paramos ūkininkai už patirtą 2017-aisiais metais žalą negaus, nors ministras B. Markauskas žadėjo, kad paramą gaus ūkininkai, per 2017 m. liūtis netekę daugiau kaip 30 proc. pajamų[2]. Kaip manote, kas iš Žemės ūkio ministerijos atstovų ar vadovų turėtų prisiimti atsakomybę? 3. Dėl kompensacijų žemdirbiams į Briuselį ne vieną kartą vyko žemės ūkio viceministras Rolandas Taraškevičius. Akivaizdu, kad jis nesugebėjo susitvarkyti su užduotimi. Ar žemės ūkio ministras Bronius Markauskas ketina imtis kokių nors drausminių priemonių (pastaba, papeikimas, griežtas papeikimas) R. Taraškevičiaus atžvilgiu ar vis dėlto jo veiklą, įskaitant ir pasiskraidymą į Briuselį už mokesčių mokėtojų pinigus, įvertino kaip nedidelę nesėkmę, o gal net ir pasiekimą? 4. Kokie konkretūs asmenys (vardai ir pavardės) iš visuomeninių žemdirbių organizacijų tiesiogiai bendradarbiavo su Žemės ūkio ministerija, Lietuvai ruošiant kreipimąsi į Europos Komisiją dėl nuostolių kompensavimo žemdirbiams? 5. EK reglamente (ES) 2018/108) nurodoma, kad „labiausiai nukentėjusiu ūkininku turėtų būti laikomas ūkininkas, praradęs tokią procentinę dalį žiemos sėjai skirto valstybėje narėje esančio ploto, kuri sudaro ne mažiau kaip 30 proc. viso jo žiemos sėjai skirto ploto toje valstybėje narėje“. Tai reiškia, kad niekam nebus kompensuojama už nuostolius, patirtus 2017 metais, o pretenduoti į paramą 2018-aisiais daržininkai, pieno gamintojai (turintys mišrius ūkius) negalės? 6. EK skyrė 9 mln. eurų tik ateities nuostoliams kompensuoti, tačiau ar Žemės ūkio ministerija numatė tokią pat sumą kompensacijoms skirti iš valstybės biudžeto? Jei neieškoma tokių galimybių (o jei ieškoma, tai kokių), tai kaip ūkininkams pasitikėti valdžia, kuri ne tik kad netęsi pažadų, bet dar ir atvirai mulkina žemdirbius[3]? 7. EK reglamente aiškinama, kad „parama gali būti teikiama tik pagal paraišką, pateiktą laikantis atitinkamų valstybių narių nacionalinėje teisėje nustatytų metodų ir terminų“. Ar Žemės ūkio ministerijoje šie metodai ir terminai jau nustatyti? Jei ne, tuomet kada rengiamasi tai padaryti ir kas konkrečiai (vardai, pavardės ir/ar įstaigos) šias metodikas ir terminus paruoš? Juk reglamente nurodoma, kad „neatidėliotina priemonė turėtų būti taikoma ne ilgiau kaip 12 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos“. P.S. Prašome atsakyti į kiekvieną iš šių klausimų, nesuplakant atsakymų į vieną bendrinį atsakymą. [1] Europos Komisija. „EK įgyvendinimo Reglamentas (ES) 2018/108“, 2018 m. sausio 23 d. Aktyvi nuoroda: <http://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/HTML/?uri=CELEX:32018R0108&from=EN> [2]Žemės ūkio ministerija. „Kompensacijų dėl liūčių patirtų nuostolių sulauks tik labiausiai nukentėję žemdirbiai“ https://zum.lrv.lt/lt/naujienos/kompensaciju-del-liuciu-patirtu-nuostoliu-sulauks-tik-labiausiai-nukenteje-zemdirbiai [3] Išnaša 2.
Facebook komentarai