Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Ko reikia ūkiui: agronomijos magistro ar kvalifikuoto mechanizatoriaus?

Autorius: Dainius ŠEPETYS
Kėdainių PRC direktorius Dangiras Kačinskas suka galvą, kaip paskatinti jaunuolius rinktis žemdirbišką profesiją.
Kėdainių PRC direktorius Dangiras Kačinskas suka galvą, kaip paskatinti jaunuolius rinktis žemdirbišką profesiją.
Printer Friendly, PDF & Email

Lankantis šalies ūkiuose, bendraujant su visokių ūkių šeimininkais neteko girdėti, kad jiems trūktų diplomuotų agronomų ar mechanikos inžinierių. Kartais ūkininkai skųsdavosi, kad sunku prisišaukti patyrusį veterinarijos gydytoją, bet kad agronomijos mokslų magistrą – niekada.

Ūkininkai, žemės ūkio bendrovių vadovai nuolat pergyvena, kad trūksta jaunų, kvalifikuotų žemės ūkio technikos vairuotojų, remontininkų, melžėjų bei šėrikų, bet šalies Vyriausybė turi kitokią viziją.

ŽŪM parama aukštojo mokslo siekiantiems jaunuoliams

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), manydama, kad žemės ūkiui labiausiai trūksta specialistų su aukštuoju išsilavinimu, skatina stojančiuosius į valstybei reikalingų specialybių studijų programas papildomomis priemonėmis – tikslinėmis ir skatinamosiomis stipendijomis.

Savo ateitį su žemės ūkiu ketinantiems susieti studentams tikslines stipendijas ŽŪM skiria jau septynerius metus. Šios stipendijos mokamos į Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Žemės ūkio akademijos ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetą įstojusiems žemės ūkio, maisto ūkio, veterinarijos ir kaimo plėtros studijų programų studentams. Studijuojantiems valstybės nefinansuojamose vietose mokama 90 proc. studijų kainos visą studijų laikotarpį. Nuo 2020 metų skiriamos ir tikslinės skatinamosios stipendijos. Jos mokamos vienerius metus, pirmo kurso valstybės finansuojamose vietose studijuojantiems studentams. Stipendijos dydis – 200 eurų per mėnesį akademiniams metams.

Akademiniams 2020–2021 metams tikslinės skatinamosios stipendijos rudens semestre skirtos 100 studentų. Pavasario semestre jas gaus 89 mokslus tęsiantys studentai. Vytauto Didžiojo universiteto studentams, studijuojantiems Agronomijos, Maisto kokybės ir saugos, Vandens ir žemės inžinerijos, Žemės ūkio mechanikos inžinerijos bei Miškininkystės studijų programose, skirta 70 stipendijų. O studijuojantiems Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Gyvūnų ir Maisto mokslų studijų programose – 19 stipendijų.

ŽŪM užsakymu buvo atliktas tyrimas dėl žemės ūkio ir kitų specialistų poreikio. Svarbu tai, kad žemės ūkyje vyrauja uždaro arba pusiau uždaro tipo profesijos – veterinarijos gydytojas negali būti pakeistas agronomu ir atvirkščiai.

Tyrimo duomenimis, 2021–2024 m. žemės ūkio sektoriui kasmet vidutiniškai reikės 1846 uždaro tipo profesijų specialistų ir kvalifikuotų darbininkų, iš jų 470 – universitetinio lygmens bakalaurų, 210 – magistrų.

Kvalifikuotas traktorininkas – tik už savo pinigus

O štai profesiniame rengimo centre žemdirbišką specialybę nusprendęs pasirinkti jaunuolis negali tikėtis jokios valstybės paramos. Bent jau taip tvirtina Kėdainių profesinio rengimo centro (PRC) direktorius Dangiras Kačinskas.

„Mes patys tokių jaunuolių paskatinti neturime galimybės, o valdžiai, matyt, nelabai rūpi kaimo ateitis“, – sakė direktorius.

Šiuo metu Kėdainių PRC yra išlikusi vienintelė žemės ūkiui skirta programa, suteikianti galimybę įgyti technikos priežiūros verslo darbuotojo kvalifikaciją, tačiau jau ketveri metai nesurenkama grupė, norinčiųjų čia mokytis.

 „Na nenori jaunimas į kaimą, nepopuliaru“, – kalba D. Kačinskas, tikindamas, kad kasmet mokytis minėtos specialybės nori tik 1 ar 2 mokyklas baigę jaunuoliai.

Paprašytas išsamiau pakomentuoti žemės ūkiui skirtą programą, direktorius sakė, kad mokymosi trukmė yra 3 metai, nes kartu įgyjamas vidurinis išsilavinimas. Programos tikslas – parengti profesinius pagrindus ir įgūdžius turintį, pajėgų konkuruoti darbo rinkoje darbuotoją, gebantį atlikti automobilių, traktorių ir žemės ūkio mašinų techninės priežiūros ir remonto darbus įmonėse bei organizuoti privačią komercinę veiklą.

Pabaigę mokymosi programą absolventai žinos automobilių, traktorių, žemės ūkio mašinų ir kombainų, gaminamų Lietuvoje bei užsienyje, sandarą, veikimą, techninės priežiūros ir remonto technologijas. Jie galės parinkti pagrindines mašinų konstrukcines medžiagas, mokės jas apdirbti šaltkalvio, kalvio, suvirinimo, mechaninio apdirbimo būdais, išmanys mašinų techninio serviso principus, mašinų priežiūros ir remonto dirbtuvių įrenginius, prietaisus, įrankius ir eksploatacines medžiagas, mašinų techninės priežiūros periodiškumą. Technikos priežiūros verslo darbuotojas mokės saugiai naudotis mašinų serviso įranga, bendrosios techninės būklės įvertinimo stendais, diagnostikos prietaisais.

Be to, jaunuoliai, besimokantys pagal šią programą, įgys transporto priemonių vairavimo pagrindų, paprasčiau sakant, gaus traktorininko ar vairuotojo pažymėjimą. Mokytis šios specialybės galima baigus 10 ar 12 klasių.

ŽŪM specialistų vizijos

Portalas „Agroeta“ kreipėsi į ŽŪM, prašydamas pakomentuoti esamą situaciją.

Gautas atsakymas, kad atsižvelgiant į 2020 m. VDU Žemės ūkio akademijos atlikto tyrimo duomenis, darbdavių nuomonę ir iš įvairių įstaigų gautus raštus, o taip pat vadovaujantis Nacionalinės žmogiškųjų išteklių stebėsenos, Vyriausybės strateginės analizės centro bei Lietuvos statistikos departamento skelbiama informacija, prioritetas skiriamas skatinti jaunimą rinktis studijas aukštosiose mokyklose.

ŽŪM Ryšių su visuomene specialistai teigia, kad pagal prognozuotinų skaičiavimų rezultatus nustatyta, jog sėkmingam šalies žemės ūkio funkcionavimui 2025–2028 m. vidutiniškai kasmet reikės apie 1 260 naujai parengtų žemės ūkio ir kaimo plėtros specialistų bei kitų kvalifikuotų darbuotojų.

Pagal profesijas, daugiausiai reikės agronomų, žemės ūkio inžinierių, veterinarijos gydytojų ir gyvulininkystės technologų. Su profesiniu išsilavinimu reikalingi žemės ūkio verslo darbuotojai ir technikos remontininkai.

ŽŪM specialistai tvirtina, kad tyrimas atskleidė, jog profesiniame lygmenyje visiškai sutrikęs žemės ūkio verslo darbuotojų rengimas.

„Tik keturios profesinio rengimo įstaigos kasmet parengia gausesnį būrį šių kvalifikuotų darbuotojų“, – sakoma ministerijos rašte. Anot jų, tyrimo išvados parodė, kad ypač skurdus profesinio mokymo programų pasirinkimas. Žemės ūkio gamybos verslo darbuotojo rengimo modulinė programa yra labai plati (mokoma „visko po truputį“) ir nepatraukli stojantiesiems. Labai trūksta koleginio lygmens žemės ūkio inžinerijos studijų programos.

ŽŪM specialistai taip pat teigia, kad atlikus tyrimą buvo pateiktos rekomendacijos profesinio rengimo įstaigų vadovams. Jiems siūloma rengti bendrus praktinio mokymo ir kitos studijų infrastruktūros gerinimo projektus. Tokiu būdu būtų siekiama mobilizuoti lėšas (įskaitant ir ES paramą), užtikrinant įstaigų modernumą ir padidinant bendrai įrengtų mokymo objektų panaudojimą. Pavyzdžiui, VDU Žemės ūkio akademija galėtų tapti koordinatore plėtojant Regionų agroekologinės mokymo ir tyrimų eksperimentinę bazę, bendradarbiaujant su nutolusiuose regionuose esančiais profesinio rengimo centrais ir įtraukiant į veiklą jų turimą bazę.

Rekomendacijose taip pat siūloma motyvuotiems mokiniams organizuoti papildomus mokymo kursus, taip siekiant geresnio jų pasirengimo studijoms aukštosiose mokyklose. Įstojusiems į aukštąsias mokyklas profesinio mokymo programų absolventams, reikėtų sudaryti sąlygas aukštosios mokyklos nustatyta tvarka, įskaityti ar individualiai pripažinti profesinio mokymo programose įgytas ir studijoms aukštojoje mokyklose svarbias žinias bei gebėjimus.

Facebook komentarai