Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Kodėl kaimas išsivaikšto?

Autorius: prof. dr. Astrida MICEIKIENĖ, VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė
Astrida Miceikienė
Astrida Miceikienė
Printer Friendly, PDF & Email

Norėdami, kad kaimo vietovės būtų gyvybingos, gyventų savarankiški, sveiki, turtingi ir laimingi žmonės, turime puoselėti kaimą, kuriame užtektų vietos visiems: šeimos ūkiams, žemės ūkio įmonėms, kitiems verslams ar tiesiog norintiems gyventi ramybės gamtos prieglobstyje.

Korko 2.0 deklaracijoje Europos Sąjungos lyderiai, susirūpinę dėl dėl kaimo tuštėjimo bei jaunimo išvykimo ir poreikio užtikrinti, kad kaimo vietovės ir bendruomenės (kaimai, ūkiai, gyvenvietės ir miesteliai) išliktų patraukliomis vietomis gyventi ir dirbti, pagerinant galimybes naudotis paslaugomis, padidinant galimybes kaimo gyventojams ir skatinant verslumą tiek tradicinėse kaimo srityse, tiek naujuose ekonomikos sektoriuose kviečia stiprinti bendrosios žemės ūkio politikos teritorinį aspeką, veikiant drauge su kitų sričių ES politikos atstovais ir sutelkiant dėmesį į kaimo gyventojams ir visai visuomenei svarbių rezultatų pasiekimą.

Nežiūrint į įvairias iniciatyvas, Lietuvos kaime situacija sudėtinga.

Kaimas senėja. Kaip matyti iš grafiko, daugiausia gyventojų kaime yra 50-54 metų amžiaus (2020 m.) . Jaunimas nenori likti kaime, kurti verslus, dirbti ir gyventi.

a

Demografinės senatvės koeficientas – vyresnių nei 65 m. amžiaus žmonių sk. tenkantis 100 vaikų iki 15 m. Lietuvoje keičiasi nepalankia kryptimi. Pavyzdžiui, jeigu 2001 m. šis rodiklis buvo Vilniaus apskr. – 71, Alytaus apskr. – 76, Utenos apsk. –  90, tai jau 2019 m. atitinkamai 103, 108, 200.

Pajamų nelygybė didelė. Vidutinės namų ūkio pajamos kaime sudaro tik apie 70 proc. miestų namų ūkių pajamų. 2018 m. 20 proc. turtingiausių žmonių pajamos šalyje buvo apie 8 kartus didesnės, nei 20 proc. neturtingiausių žmonių.

Skurdo lygis šalies pakraščiuose žymiai didesnis nei aplink didžiuosius miestus.

a
Šaltinis: Skučienė, D., & Gabnytė, V. (2018). Skurdas kaimo vietovėse Lietuvoje. Lietuvos socialinė raida: Socialinės įtraukties politikos Lietuvoje įgyvendinimas, 48-64.

Šių problemų pasekmės visiems žinomos:

Kaimiškuosiuose regionuose vyrauja žemės ūkio verslas.

● Sąlyginai žemos žemės ūkio producijos kainos sąlygoja žemą pajamų lygį.

Didelė bedarbystė.

Socialinės išmokos neskatina dirbti.

 ● Pajamų nelygybė kelia socialinę įtampą ir projektuoja socialines krizes, didina jaunimo emigraciją į užsienį ir didžiuosius miestus.

Situacijai gerinti  socialinės politikos, švietimo ar sveikatos apsaugos priemonių neužtenka. Būtina visų suinteresuotų šalių bendri veiksmai:

 Visų pirma infrastruktūra, skatinanti jaunas šeimas kurtis regionuose.

 Aukštojo išsilavinimo galimybių didinimas regionų jaunimui.

 Smulkaus verslo skatinimas.

 Naujų darbo vietų kūrimo skatinimas (tiek valstybinėse institucijose, tiek versle).

 Protinga socialinė politika, skatinanti dirbti ir kurti verslus.

Reikalingas sisteminis požiūris į kaimo problemas jau dabar. Valdžios lyderiai, formuojantys regionų politiką turi atsakyti į klausimą:

ar Lietuva ateityje = Vilnius ir Kaunas?

Facebook komentarai