Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

brolijos baneriukas

 

 

Zemes ukio technikos brolija

Kodėl protestuoja Europos ūkininkai?

Autorius: Giedrė VILKYTĖ
Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr.
Printer Friendly, PDF & Email

Nuo per Lietuvos miestus ir miestelius nuriedėjusio ūkininkų protesto praėjo daugiau kaip savaitė. Panašu, jog aštrias diskusijas kėlusios problemos nurimo. Bent jau kol kas. Todėl dabar galima atsisukti atgal ir įvertinti tai, kas įvyko. Ir pirmiausia, kuo galima pasidžiaugti, kad Lietuva bene pirmą kartą neiškrito iš Europos konteksto. Kaip? Dėl savo ateities žemės ūkio sektoriuje sunerimę ne tik lietuviai, bet ir prancūzai, vokiečiai, olandai, airiai...

Pasipriešinimo užkratas

Užsienio spauda pažymi, kad įdiegus automobilių išmetamųjų teršalų kontrolę azoto oksidų, už kuriuos labiausiai atsakingas transportas, pastaraisiais metais sumažėjo. Tuo tarpu amoniako išmetimas žemės ūkyje, pasak įvairių šaltinių, nuo 2014 m. stabiliai augo.

Dar 2017 m., Europos aplinkos agentūros duomenimis, Austrija, Kroatija, Vokietija, Airija, Nyderlandai ir Ispanija pranešė apie didesnį nei leidžiama išmetamųjų teršalų kiekį. Vis intensyviau kovojant su klimato atšilimu tapo aišku, kad tik laiko klausimas, kada ES atsisuks į ūkininkus.

Nyderlandai su išmetamų teršalų kiekiu kovoti pradėjo gegužės mėnesį, kai Aukščiausias šalies administracinis teismas pripažino, jog dėl azoto išmetimo yra pažeidžiami ES įstatymai.

Tuo besivadovaudamos Nyderlandų provincijos spalį priėmė naujas taisykles dėl teršalų. Šios itin skaudžiai palietė ūkininkus. Pasijutę lyg įsprausti į kampą jie su traktoriais išriedėjo į gatves, o kai kur buvo pereita ir prie valdžios pastatų apmėtymo kiaušiniais. Reaguodama į tokius įvykius užsienio spauda prognozavo, jog olandais netrukus paseks ir kiti. Pasirodo, ji neklydo. Protestų virusu užsikrėtė prancūzai, vokiečiai, airiai ir netgi lietuviai.    

Vargsta ir „turtingieji“?

Europos ūkininkai nepatenkinti savo vyriausybių vykdoma žemės ūkio politika. Europos Sąjungos taip pat. Laipsniškas pesticidų naikinimas ir kiti griežtėjantys aplinkosauginiai reikalavimai yra tik viena medalio pusė. Lietuviams prancūzai ir vokiečiai visuomet atrodė kaip tie, kurie gauna daugiau ir gyvena geriau. Bet 1 000 traktorių vilkstinė Paryžiuje ir per 40 000 ranka grūmojančių vokiečių Berlyne verčia susimąstyti. Šie „turtingieji“ ūkininkai garsiai visai Europai išrėkė tai, ką lietuviai ilgą laiką tik tyliai sau burbėjo po nosimi: mažėja produktų supirkimo kainos, ūkininkai neužsitikrina stabilių pajamų, konkurencija tampa nesąžininga, našta žemės ūkiui auga.

„Žemės ūkis Lietuvoje ir Europoje susiduria su didžiule krize“ – neabejoja Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkas Aušrys Macijauskas. Jis pažymi ir tai, kad Europa nebeatlaiko pasaulinės konkurencijos.

Apie tai byloja ir situacija Airijoje. Protestuojantys ūkininkai reikalavo geresnių galvijų supirkimo kainų ir didesnių valdžios pastangų kaimo vietovėse, kurios susiduria su sunkumais dėl neperspektyvių ūkių. Apžvalgininkai pastebėjo, kad Airijoje nepraeina nė savaitė be žinučių apie tai, kaip galvijai kenkia pasauliam klimatui, ir pažadų apie eksportą į Kinijos rinką. Deja, situacija nesikeičia.

Tai (ne) pabaiga

Airių ūkininkai Dubline sukiojosi dvi dienas ir jeigu prireiks, nusprendė gruodžio 15 d sugrįžti. Vokiečiai nurimo tik sulaukę pažado, kad gruodžio 2 d. susitiks su pačia kanclere Angela Merkel.

Prancūzai žadėjo blokuoti kelius kelias valandas, dienas, kol pagaliau sulauks prezidento atsakymo. Jie taip pat užtvėrė Eliziejaus laukus ir garsioje alėjoje pribarstė šieno. Olandai ne tik švaistėsi kiaušiniais, bet ir grasino traktoriais patikrinti valstybinių institucijų duris.

Šiame kontekste kelias valandas trukusi traktorių kelionė Lietuvos miestų ir miestelių centruose atrodo kukliausiai.

„Mokomės. Pirmiausia mokomės šiuolaikinio civilizuoto protesto, naujų formų, kurios būtų neskausmingos ir neužgaunančios kitų visuomenės narių, tačiau patraukiančios jų dėmesį. Man atrodo, kad mums, Lietuvos ūkininkams, kol kas pavyksta tą padaryti“, – sako A. Macijauskas ir priduria: „Pamažu vaduojamės iš komunistinio mąstymo, kai žmonės nedrįso protestuoti, nes tai buvo vertinama neigiamai.“   

Facebook komentarai