Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

Koks žemės ūkio indėlis Europos Sąjungos ekonomikoje?

Autorius: prof. dr. Astrida MICEIKIENĖ, VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė
Astrida Miceikienė.
Astrida Miceikienė.
Printer Friendly, PDF & Email

Žemės ūkio produktų gamyba ES, kurią vykdo milijonai, daugiausiai maži ūkiai, prilygsta itin dideliam verslui, net neatsižvelgiant į jos, kaip pagrindinės tolesnio maisto ir gėrimų perdirbimo pramonės sektoriaus, svarbą. Žemės ūkio sektoriaus indėlis į bendrą ES BVP 2020 m. sudarė 171,9 mlrd. Eur.

Palyginimui: žemės ūkio indėlis į ES ekonomiką 2020 m. buvo tik šiek tiek mažesnis nei Graikijos, 16-os pagal dydį ekonomikos tarp ES valstybių narių, BVP.

Šis indėlis (bendroji pridėtinė vertė gamintojų kainomis, palyginama su BVP rinkos kainomis) yra skirtumas tarp žemės ūkio produkcijos vertės ir įvairių gamybos procese susidarančių sąnaudų vertės, pakoregavus produktų mokesčius ir subsidijas.

2020 m. žemės ūkio pramonė sukūrė 177,0 mlrd. eurų pridėtinę vertę. Žemės ūkio produktų struktūra pateikta žemiau.

a

Kaip jau minėta, 2020 m. ES žemės ūkio pramonės bendroji pridėtinė vertė, t.y. skirtumas tarp visų pirminio ES žemės ūkio sektoriaus pagamintų prekių vertės ir gamybos procese naudojamų paslaugų bei prekių sąnaudų, 2020 m. siekė 177,0 mlrd. EUR. Taigi, už kiekvieną 1 eurą, išleistą gamybos procese naudojamoms prekėms ir paslaugoms apmokėti (vadinamas tarpiniu vartojimu), ES žemės ūkio sektorius sukūrė 0,75 euro pridėtinę vertę. Nors ši santykinė pridėtinė vertė buvo mažesnė nei 0,76 euro 2019 m. ir 0,79 euro 2017 m., ji vis tiek buvo didesnė nei visais kitais metais nuo 2007 m.

2020 m. ES žemės sektoriaus produkcijos ir paslaugų vertė siekė 411,8 mlrd. Eur, tai apima pasėlių, gyvulių, žemės ūkio paslaugų, taip pat kai kurių kitų prekių ir paslaugų, kurios nebuvo pilnai žemės ūkio, bet kurių negalima atskirai įvertinti, vertę.

Apie pusę (52,8 proc.) visos ES žemės ūkio pramonės produkcijos vertės 2020 m. sudarė pasėliai (217,5 mlrd. eurų), iš kurių didžiausia vertė buvo daržovių ir sodo augalų bei javų. Apie du penktadalius (38,6 proc.) visos produkcijos sudarė gyvuliai ir gyvūniniai produktai (158,8 mlrd. Eur), didžioji dalis –  pienas ir kiaulės. Likusią dalį (8,6 proc.) sudarė žemės ūkio paslaugos (20,2 mlrd. eurų) ir neatsiejama ne žemės ūkio veikla (15,3 mlrd. eurų).

Valstybių narių žemės ūkio produkcijos ir paslaugų apimtys labai skyrėsi. Daugiau nei pusę (58,6 proc.) visos ES žemės ūkio pramonės produkcijos vertės sudarė „didžiojo ketverto“ Prancūzijos (75,4 mlrd. Eur), Vokietijos (56,8 mlrd. Eur), Italijos (56,3 mlrd. Eur) ir Ispanijos (52,9 mlrd. Eur) žemės ūkio produktų ir paslaugų vertė. Kita valstybių narių grupė buvo Nyderlandai (28,2 mlrd. Eur), Lenkija (27,2 mlrd. Eur) ir Rumunija (16,8 mlrd. Eur). Taigi, trys ketvirtadaliai (76,2 proc.) visos ES žemės ūkio sektoriaus vertės 2020 m. buvo iš šių septynių valstybių narių.

Apskaičiuota, kad 2020 m. ES žemės ūkio sektoriaus tarpinio vartojimo sąnaudos siekė 234,8 mlrd. Eur. Ūkininkai turėjo pirkti prekes ir paslaugas, kurios buvo naudojamos kaip gamybos sąnaudos (sėklos, trąšos, pašarai ir degalai, veterinarijos paslaugos). Šios sąnaudos vadinamos „tarpiniu vartojimu“. 2020 m. visos ES žemės ūkio sektoriaus tarpinio vartojimo sąnaudos siekė 234,8 mlrd. Eur.

Gyvulių auginimo sąnaudos sudarė daugiau nei trečdalį (38,5 proc.) visų tarpinio vartojimo sąnaudų, ir veterinarijos paslaugų (dar 2,6 proc.). Taip pat kai kurios sąnaudos yra susijusios su augalininkyste; ūkininkams reikėjo sėklų ir augalų (5,4 proc. visų išlaidų), augalų apsaugos produktų, herbicidų, insekticidų ir pesticidų (4,7 poc.) bei trąšų ir dirvožemį gerinančių medžiagų (6,3 proc.). Kitos išlaidos yra bendros visų tipų ūkiams, nepriklausomai nuo to, ar specializuotas, ar mišrus.

ES žemės ūkio pramonės pagamintos produkcijos vertė 2020 m., palyginus su 2019 m., nominaliąja verte sumažėjo 1,4 proc. Šį sumažėjimą 2020 m. lėmė gamybos sumažėjimas penkiose iš septynių pagrindinių valstybių narių: Prancūzijoje (-2,1 proc.), Italijoje (-2,6 proc.), Vokietijoje (-2,9 proc.), Nyderlanduose (-3,1 proc.) ir Rumunijoje (-9,4 proc.). Priešingai, žemės ūkio pramonės vertės kilo daugelyje šalių, įskaitant Ispaniją (+2,4 proc.) ir Lenkiją (+6,6 proc.). Sparčiausiai pakilo Kroatijos (+7,0 proc.) ir Lietuvos (+7,9 proc.) žemės ūkio sektoriaus pagamintos produkcijos vertė.

Parengta pagal „Eurostat“ informaciją

Facebook komentarai

bas

a