Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Konferencijoje – apie bioekonomikos ir kaimo ateitį

Autorius: Kazys KAZAKEVIČIUS
Virginija Kargytė, Erika Besusparienė ir Astrida Miceikienė.
Virginija Kargytė, Erika Besusparienė ir Astrida Miceikienė.
Printer Friendly, PDF & Email

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Bioekonomikos plėtros fakultetas kartu su Latvijos gyvybės mokslų ir technologijų universiteto Ekonomikos ir socialinės plėtros fakultetu nuotoliniu būdu surengė tarptautinę mokslinę konferenciją „Darni bioekonomikos plėtra: nuo globalaus mąstymo link lokalaus veikimo“, kurioje analizavo, kaip bioekonomika gali pasitarnauti kaimo, investicijų į inovacijas, rinkų ir biosektoriaus plėtrai.

Diskusijose taip pat buvo aptariama, kaip galima būtų remti darnios bioekonomikos kaimo vietovėse priemones, kaip išnaudoti kuo platesnes kaimo vietovių galimybes.

Subūrė platų mokslininkų ratą

Konferencijoje pranešimus skaitė Europos Komisijos (EK) žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vedėjo pavaduotojas Marius Lazdinis, Europos kaimo plėtros tinklo politikos analitikė Laura Jalasjoki. Diskusijose dalyvavo Lietuvos žemės ūkio ministerijos vyriausioji patarėja Dalia Miniataitė, Latvijos gyvybės mokslų ir technologijų universiteto rektorė Irina Pilvere, Estijos kaimo reikalų ministerijos atstovas Argo Peepson, Halmstad universiteto tyrėjas Henrik Barth ir Žemutinės Saksonijos atsinaujinančių išteklių ir bioekonomikos tinklo projektų vadovas Sascha Hermus.

Iš viso pranešimus skaitė netoli pusšimčio tyrėjų iš įvairių šalių – Lietuvos, Čekijos, Vengrijos, Lenkijos, Latvijos, Ukrainos, Azerbaidžano, Rusijos, Baltarusijos, Nigerijos.

Pranešėjų klausėsi daugiau kaip 100 klausytojų, tarp kurių buvo ir Ispanijos, Nyderlandų žemės ūkio ministerijų atstovai, Didžiosios Britanijos, Austrijos, Italijos biosektoriaus institucijų atstovai bei kitų šalių tyrėjai.

Kaip teigė VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto dekanė, prof. dr. Astrida Miceikienė, visos konferencijoje gvildentos temos susijusios su darnios bioekonomikos vystymosi galimybėmis kaimo vietovėse bei dabar Europos Sąjungoje (ES) paskelbtu „Europos žaliuoju kursu“, kaip kaimo ateitimi. Taip pat daug dėmesio skirta žemės ūkio galimybėms vystant bioekonomiką, miškininkystę ir maisto sektorių.

Spektras platus, tikslas – vienas

Anot A. Miceikienės, nors konferencijoje gvildentos temos buvo įvairios, bet ir pati bioekonomika yra daugialypė. „Net buvo temų daugiau atspindinčių filosofinį požiūrį apie tai, kaip bioekonomika prisideda prie darnaus vystymosi“, – pastebėjo ji.

VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto koordinuojamo Interreg Baltijos jūros regiono programos projekto „BalticBiomass4Value“ vadovės Virginijos Kargytės tvirtinimu, dar 2017 metais EK, atnaujindama Europos bioekonomikos strategiją, nuodugniau išanalizavo situaciją ES valstybėse narėse ir pastebėjo, kad šalys Vidurio ir Rytų Europoje, tarp jų ir Lietuva, turi daug neišnaudotų galimybių panaudojant biomasę ir atliekas.

Šiemet gegužę Briuselyje įsikūręs Europos biopramonės konsorciumas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad, pavyzdžiui, Lietuvos žemės ūkyje susidaro dideli likučių srautai, kurie nėra panaudojami arba yra panaudojami taip, kad sukuria nedidelę vertę. Europos biopramonę atstovaujančio konsorciumo ekspertų teigimu, ateityje šie likučiai galėtų būti panaudoti gaminant biodujas, bioetanolį, biologinės kilmės trąšas, maisto priedus, proteino produktus, įvairias chemijos pramonei reikalingas medžiagas.

Ir šioje mokslinėje konferencijoje buvo pristatyta konkrečių projektų, tyrimų pavyzdžių, kaip galima būtų vystyti bioekonomiką, perdirbant vietines žaliavas į aukštos pridėtinės vertės produktus. Taip pat kalbėta apie tai, kaip vystyti trumpąsias maisto grandines ir kaip tai kaimo vietovėse sąlygoja galimybes vystytis smulkiajam ir vidutiniam verslui.

„Tokių pavyzdžių yra daug ir Lietuvoje. Mūsų fakultetas kaip tik įgyvendina Europos inovacijų partnerystės projektą su ūkininkais – analizuojame, kaip, susivienijus ūkininkams ir perdirbėjams, sudaryti trumpąją maisto grandinę, ir kaip joje galėtų dalyvauti tiek verslas, tiek mokslas, tiek ir viešasis sektorius – vietinė valdžia, generuodama galimybes ūkininkams aukštesnės pridėtinės vertės produktus. Juos galėtų siūlyti mokykloms, darželiams, visuomeninėms organizacijoms, kurioms yra reikalingi maisto produktai“, – aiškino A. Miceikienė.  

Svarbiausia – išnaudoti galimybes

Pasak A. Miceikienės, jau dabar Lietuvoje inovatyvūs produktai gaminami iš uogų, gaminamas pieno baltymas – kazeinas. Ir tai – ne pavieniai pavyzdžiai. Mat Lietuvoje yra labai palankios sąlygos vystyti bioekonomiką, nes stipriai išvystytas žemės ūkis, gaminantis daug ekologiškų, sveikų produktų. Taip pat šalis labai patrauklioje logistinėje padėtyje – tarp Rytų ir Vakarų.

„Tik Lietuvoje dar trūksta proveržio, trūksta verslo, mokslo ir valdžios jėgų suvienijimo. Tai iš tiesų paskatintų ūkininkus ne tik gaminti tradicinius žemės ūkio produktus, bet ir pereiti prie netradicinių produktų gamybos, gaminti „nišinius“, ekologiškus. Lietuva yra ta šalis, kurioje bioekonomika galėtų vystytis labai sparčiai. Panašiai ir kitose Baltijos šalyse“, – pastebėjo VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto dekanė, neslėpdama, kad daugiau iniciatyvos čia galėtų parodyti visi – ir valdžios institucijos, sudarydamos per paskolas, paramą finansines galimybes vystyti bioekonomiką, ir mokslas galėtų kurti naujus produktus, technologijas ir tai drąsiau pateikti verslui, o žemės ūkio sektorius galėtų parodyti daugiau drąsos bei iniciatyvos kuriant kitokį verslą, nei jis yra dabar.

„Negaliu sakyti, kad Lietuvoje vis dar nenorima imtis naujovių. Jei pažiūrėtume, kas buvo prieš 10 metų, ir kas yra dabar, tai pokyčiai akivaizdūs. Yra labai inovatyvių jaunų ūkininkų. Jie supranta, kad reikia ūkininkauti kitaip, kad reikia kurti naujus verslo modelius, kad reikia daugiau dėmesio skirti rinkodarai, o ne tik vadovautis tuo, kad reikia parduoti kuo daugiau, bet pagrindiniu motyvu turi tapti tai, kad reikia parduoti kuo brangiau“, – tvirtino A. Miceikienė.

Šeimos ūkiams – didesnės galimybės

VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto lektorės Erikos Besusparienės nuomone, pereiti prie tvarios bioekonomikos principais pagrįstos veiklos pirmiausia galėtų nedideli šeimų ūkiai, kurie yra lankstesni ir geba labiau ir greičiau prisitaikyti prie naujovių.

„Šis lankstumas svarbus norint prisitaikyti tiek prie klimato kaitos pokyčių, tiek prie rinkos pokyčių. Stambiesiems ūkiams tai padaryti sekasi sudėtingiau“, – teigė E. Besusparienė.

Pasak jos, Lietuvos ir užsienio mokslininkai pastebi, kad maži šeimos ūkiai yra darnūs, mažiau naudoja trąšų ir geba uždirbti didesnį pelną, skaičiuojant vienam hektarui, palyginus su stambiaisiais ūkiais. Tą patvirtino ir 2019 metais atliktas tyrimas kartu su Helsinkio universiteto mokslininkais. Taip pat pastebėtos tendencijos, kad maži ūkiai sąlyginai daugiau investuoja į techniką.

„Šiuo metu baigiu rengti disertaciją apie optimalių mokesčių taikymą šeimos ūkiams. Jiems taikoma daug mokesčių lengvatų ir aplinkosaugos mokesčių, kurie padėtų spręsti klimato kaitos padarinių problemas. Todėl svarbu diskutuoti apie šiuos mokesčius“, – kalbėjo E. Besusparienė.

Jos pastebėjimu, Lietuvoje mažiausias pajamas gaunantys šeimos ūkiai apmokestinami kaip ir kiti. Nors, remiantis kitų šalių patirtimi ir atliekamais tyrimais, mažiausias pajamas gaunantys gali būti apmokestinti minimaliu pajamų mokesčio tarifu ar neapmokestinami visai. Tuo metu stambiesiems šeimos ūkiams taikomas sąlyginai per mažas pajamų mokesčio tarifas.  

Laikas nelaukia

VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto dekanė, prof. dr. A. Miceikienė vylėsi, kad po jų surengtos tarptautinės mokslinės konferencijos bus žengtas esminis žingsnis kuriant bioekonomikos strategiją Lietuvoje. Mat artėja laikotarpis, kuomet bioekonomikos vystymui iš ES bus skiriamas didelis finansavimas ir dabar reikia tam rengtis.

„Tikiuosi, kad pristatytos naujos idėjos neliks tik idėjomis, o bus realizuotos“, – vylėsi ji.

VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto koordinuojamo Interreg Baltijos jūros regiono programos projekto „BalticBiomass4Value“ vadovės V. Kargytės pastebėjimu, kaimyninė Latvija jau turi pasirengusi nacionalinę bioekonomikos strategiją, nors joje ir apsiribota tik biomasės gamybos ir tradiciniais jos perdirbimo sektoriais, tokiais, kaip maisto ir medienos produktų gamyba. Tuo tarpu Vakarų Europoje bioekonomikos „vėliavnešiai“ yra pažangios biopramonės atstovai, vystantys biokombinatus, kurie naudoja biomasę integruotai įvairių bioproduktų gamybai. Svarstoma, ne kaip daugiau pagaminti biomasės, o kaip inovatyviau panaudoti biologinius išteklius. Tokia orientacija sudaro sąlygas kurti aukštesnės pridėtinės vertės bioekonomiką, kuri yra visų trijų Baltijos šalių siekiamybė.

„Kitas svarbus bioekonomikos plėtros sėkmės veiksnys yra bendradarbiavimas vietos lygmeniu. Diskusijoje buvo pristatyta Vokietijos Žemutinės Saksonijos atsinaujinančių išteklių ir bioekonomikos tinklo „3N“ patirtis. Šis tinklas apjungia vietos biomasės gamintojus ir jos perdirbėjus, atitinkamas kompetencijas turinčias mokslo ir vietinės valdžios institucijas. Bendradarbiaujant vystomi bioekonomikos plėtros projektai. Daug dėmesio skiriama vietos gyventojų švietimui apie tvarios bioekonomikos principus ir jos naudą“, – aiškino V. Kargytė. a

Facebook komentarai

Hegvita