Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

dojusagro

Konferencijos „Farm Academy“ pamokos Bulgarijos ūkininkams, bet tinka ir Lietuvos

Autorius: Vytautas LIAKAS, VDU Žemės ūkio akademijos docentas
Akimirka iš konferencijos. Vytauto Liako nuotr.
Akimirka iš konferencijos. Vytauto Liako nuotr.
Printer Friendly, PDF & Email

Bulgarijos mieste Plovdive vyko septintoji tarptautinė konferencija „Farm Academy 2019“, kurios tema – „Galimybių pasaulis“. „Farm Academy“ steigėjai – kompanijos „Biofert BG“ ir „Bioenergy LT“.

Į šį renginį kasmet susirenka pažangiausi Bulgarijos ūkininkai, šiemet dalyvavo daugiau kaip 150 ūkininkų, ūkių dydis nuo 650 iki 126 000 ha. Konferencijoje dalyvavo pranešėjai iš Anglijos, Belgijos, Brazilijos, Bulgarijos, Šveicarijos, Ispanijos, Italijos, Lietuvos, Ukrainos.

Alinantis naudojimas

Konferenciją pradėjo Bulgarijos žemės ūkio, maisto ir miškininkystės ministrė Desislava Taneva. Savo kalboje ji pabrėžė naujų technologijų, tausojančių aplinką, svarbą ateities kartoms. Ministrė sakė, kad dabar naudojamos intensyvios žemės ūkio technologijos dažniausiai nesuderinamos su aplinka, jų poveikį aplinkai dažnai galima įvardinti destruktyviu.

„Priimant neracionalius sprendimus blogėja aplinkos kokybė, mažėja gamtos ištekliai, mažėja bioįvairovė, naikinamas paveldas. Produkcijos gaminama tarsi daugiau, bet blogėja ekonominiai ūkių rodikliai, o blogėjanti dirvožemio būklė atsiliepia ir žmonių sveikatai, nes naudojamas nepilnavertis ir cheminėmis medžiagomis užterštas maistas. Kuo greičiau reikia spręsti dirbančiųjų žemės ūkyje ir aplinkos konfliktą, sukurti technologijas, užtikrinančias aplinkos stabilumą ir gerinančias ūkių ekonominius rodiklius“, – sakė ministrė.

Šiandien neigiamas ūkiuose taikomų technologijų poveikis dirvožemiui pasiekė kritinį lygį, dirvožemis jau sunkiai gali atlikti svarbiausias savo funkcijas. Didžiuliai plotai paliesti erozijos, suslėgti, netekę organinės anglies, dirvožemiuose nepakanka augalams reikalingų mitybos elementų, dirvožemiai rūgštėja, vyksta ir kiti procesai, susiję su nestabilia žemės naudojimo patirtimi.

Simboliška, kad konferencija vyksta Plovdive – mieste, kuriame žmonės be pertraukos gyvena jau 7-8 tūkst. Metų. Tokia istorija reiškia, kad žmonės čia išgyveno visko, bet istorija rodo, kad visais laikais žmonės į dirvožemį žiūrėjo kaip į svarbiausią gyvybės šaltinį. Nei chemijos pramonės vystymasis, nei trąšų gamybos augimas, nei „žalioji revoliucija“ neišsprendė bado problemos.

Ministrė D. Taneva, baigdama savo kalbą, sakė, kad šiandienos žemės ūkio specialistų tikslas – išsaugoti dirvožemio derlumą, diegiant dirvožemį tausojančias žemdirbystės technologijas, daugiau dėmesio skirti mikrobiologijos išradimams, efektyviau naudoti alternatyvias augalų apsaugos priemones. Būtent tokie sprendiniai padės išspręsti ekologines problemas, pasiekti didelių pokyčių žemės ūkyje ir išvengti išnykusių civilizacijų likimo. Ministrė  palinkėjo konferencijos dalyviams konstruktyvaus darbo, o ūkininkams, išklausius pranešimų, gautas žinias pritaikyti savo ūkiuose.

Privertė gyvenimas

Ūkininkas bei žemės ūkio technikos gamintojas iš Anglijos Jef Claydon savo kalboje sakė, kad jis daugiau ūkininkas, nes techniką pasigamino būtent savo ūkiui, o tik vėliau pradėjo ją gaminti kitiems. Ūkininkaujant atkreipė dėmesį į žemės dirbimą: labai didelės išlaidos, o laukiamo efekto nebuvo.

Priežastis – dirvožemio degradacija dėl netinkamo žemės dirbimo ir erozijos. Pakito dirvožemio struktūra, susiformavo daug smulkių dirvožemio agregatų, sumažėjo dirvožemio humusingumas. Ypač nukentėjo labiau derlingi dirvožemiai, nes, siekdami didesnio derlingumo, ūkininkai naudojo daugiau azoto trąšų ir intensyviau dirbo žemę, bet norimo efekto nesulaukta.

Šiuo metu Jungtinėje Karalystėje pelningumas žemės ūkyje 1,7 karto mažesnis nei buvo 1995 m. Ką tai reiškia? Tikriausiai tai, kad to paties rezultato siekimui įdedama daug daugiau pastangų. Nuosmukį galima susieti su galingos technikos pasirodymo laukuose laikotarpiu. Sunki, galinga, daug energijos reikalaujanti technika gerai ir, atrodo, efektyvu, bet atsirado dirvožemio degradacijos problema.

Žemės ūkio technikos ratais iki sėjos padengiama 30-80 proc. dirvos paviršiaus, kai kuriuose laukuose technika pravažiuoja mažiausiai 3 kartus, pastaruoju metu daugėja atvejų, kuomet važiuojama iki 7 kartų, nes dirvožemis prarado struktūrą, norint susmulkinti grumstus, negalvojama, kaip spręsti problemą, o padidinamas važiavimų skaičius.

Poveikis dirvožemiui tiesiogiai priklauso nuo technikos charakteristikų, dirvožemio būklės, važiuoklės tipo bei važiavimų skaičiaus. Deformacijos siekia 1 metrą ir giliau. Padidėjus dirvožemio tankiui, didėja dirvožemio pasipriešinimas dirbimui, reikia daugiau energijos. Būtent tai ir paskatino sukurti savitą žemės dirbimo ir sėjos technologiją, sakė pranešėjas.

Pasak jo, buvo nesudėtinga, nes žinota, ko reikia dirvožemiui. Geriausiai dirvožemio reikalavimus atitiko „Strip-till“ technologija. Tai pasiteisino, nes šiandien ūkis džiaugiasi gerais rodikliais. Pranešėjas pabrėžė, kad ne visuose ūkiuose galima pritaikyti „Strip-till“ technologiją, kai kur reikia minimaliai įdirbti žemę. Svarbu, kad ūkininkas suprastų, kad kitoks požiūris į savo darbą neišvengiamas, reikia siekti pelningumo ir pinigais nesišvaistyti.

Prisiminė mikrobiologiją

Šiuolaikinėse žemdirbystės technologijose labai dažnai naudojamasi mikrobiologijos mokslo pasiekimais. Į klausimą, kodėl prireikė mikrobiologų žemės ūkyje, atsakė Vilniaus universiteto mikrobiologas Audrius Gegeckas.

Pastaruoju metu daugiau dėmesio pradedama skirti dirvožemio mikroorganizmams. Sveikame dirvožemyje bakterijų ir grybelių yra panašus kiekis, vidutiniškai po 2,91 t/ha, žinoma, dar yra daugybė kitų mikroorganizmų, sliekų randama apie 500 kg/ha.

Dar neseniai praktiškai niekas nekreipė dėmesio į dirvožemio mikroorganizmus, gal dėl to, kad nepakako žinių. Jau seniai žinoma, kad dirvožemio mikroorganizmai atsakingi už gyvybines funkcijas dirvožemyje. Mikroorganizmų įvairovė yra labai svarbi, bet mažai suprantama ekosistemos dalis. Dirvožemio mikroorganizmai sudaro didelę dalį pasaulio sausumos biologinės įvairovės. Jie vykdo daugybę funkcijų, svarbių dirvožemio sveikatai ir augalų produktyvumui žemės ūkio paskirties dirvožemiuose. Dirvožemyje gyvenančių organizmų bendruomenė sudaro dirvožemio maisto tinklą ir jame sąveikauja. Įsižiūrėjus į maisto tinklelio diagramą galima pamatyti, kad energijos ir maisto medžiagų pertvarkymas vyksta vienam organizmui valgant kitą.

Mikroorganizmų maisto tinklo struktūra yra kiekvienos organizmų grupės, esančios dirvožemyje, sudėtis ir santykinis skaičius. Sveikame dirvožemyje yra daugybė bakterijų ir jas maitinančių organizmų. Apdorojant dirvožemį pesticidais ar cheminėmis trąšomis, naudingi dirvožemio organizmai gali žūti arba susilpnėti jų aktyvumas, tačiau mums svarbiausia, kad pakinta patogenų ir naudingų mikroorganizmų pusiausvyra, tada vadinamieji oportunistai tampa žemdirbių problema.

Dirvožemis – tarsi Žemės skrandis

Pranešėjai iš Šveicarijos Birgit ir Ciril Wilhelm atkreipė dėmesį į tai, kad dirvožemis pilnas gyvybės, dažnai sakoma, kad šaukštelyje dirvožemio gyvybės yra daugiau nei žmonių Žemėje. Dirvožemis yra žemės skrandis, vartojantis, virškinantis, padedantis augalams keistis maisto medžiagomis. Visi dirvožemio mikroorganizmai yra labai svarbūs formuojant aplinką, vadinamą dirvožemiu bei įgyvendinant daugybę gyvybiškai svarbių transformacijų.

Kalbant apie dirvožemio kokybę, reikia pabrėžti, kad tai natūralus dirvožemio gebėjimas veikti. Pvz., smėlingas dirvožemis greičiau sausėja nei molingas. Dirvožemyje su storesniu ariamuoju sluoksniu yra daugiau vietos augalų šaknims. Tačiau dirvožemio kokybė yra dinamiška ir kinta priklausomai nuo dirvožemio naudojimo. Dirvos dirbimo būdai turi įtakos dirvožemio organinių medžiagų kiekiui, struktūrai, maisto medžiagų išsiplovimui, vandens filtracijai ir t.t.

Svarbiausias šių dienų žemdirbių tikslas – išmokti tvarkyti dirvožemį taip, kad pagerėtų jo funkcijos. Ypač tai svarbu šalyse, kuriose nėra senų žemdirbystės tradicijų. Dirvožemiai į jų dirbimą reaguoja labai skirtingai, atsižvelgiant į būdingas dirvožemio savybes bei kraštovaizdį. Dirvožemio būklės supratimas suteikia galimybę tinkamai valdyti dirvožemį, kad jis optimaliai funkcionuotų dabar ir savybės nepablogėtų naudojant ateityje. Stebėdamas dirvožemio būklės pokyčius, ūkininkas gali įvertinti ar jo praktika yra tvari. Tačiau tam reikia žinių ir patirties.

Pranešėjai iš Brazilijos sakė, kad grybai dėl savo plastiškumo ir gebėjimo prisitaikyti, labai sėkmingai gyvena dirvožemyje. Grybai gamina daugybę tarpląstelinių fermentų ir sugeba suskaidyti visų rūšių organines medžiagas, skaidydami dirvožemio komponentus reguliuoja anglies ir maisto medžiagų balansą. Atkreipė dėmesį į dirvožemyje esančių grybelių biologinę įvairovę ir jų vaidmenį dirvožemio būklei arba, kaip dabar sakoma, – sveikatai.

Apibendrindami pranešimo turinį, Rikardo Benfika Schefan ir Čeruza Pauli Kist pabrėžė, kad dirvožemio sveikata glaudžiai susijusi su dirvožemio derlumu bei kokybe ir yra svarbiausia dirvožemio ekosistemos savybė. Integruotas požiūris į dirvožemio sveikatą daro prielaidą, kad dirvožemis yra gyva sistema, o jo būklė priklauso nuo skirtingų procesų ir savybių sąveikos, stipriai veikiančios dirvožemio mikrobiotos veiklą.

Konferencijoje buvo paliesti ir kiti klausimai: maisto medžiagų judėjimo augaluose aktyvavimas, dirvožemio biologinio aktyvumo didinimo galimybės naudojant biologinius preparatus, kukurūzų ir saulėgrąžų veislių pasirinkimo aspektai, piktžolių kontrolės klausimai.

Diskusijose su ūkininkais išgirdome daug pagiriamųjų žodžių, visi pritarė tokiam konferencijos formatui, kai kalbama apie problemas ir galimus sprendimus, o neperšami produktai, kurie neaišku ar bus efektyvūs. Ūkininkai suprato, ką jiems norėjo pasakyti kalbėjusieji. Tik išsprendus dirvožemio problemas, darbas taps ekonomiškai efektyvus ir ateinančioms kartoms bus paliktas nenualintas dirvožemis.

Facebook komentarai

T Hegvita agro