Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

K.Starkevičius: „Nacionalinė žemės tarnyba patyrė krachą“

Autorius: Agroeta
Printer Friendly, PDF & Email

(Vilnius, gruodžio 9 d.)  Norintiems ir galintiems plėstis ūkininkams rankas supančioja žemės stygius. Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės dar yra, tačiau dėl nesibaigiančios žemės reformos peripetijų ūkininkai jos tiesiog negali įsigyti. Per pastaruosius keletą metų nebeaiškus tapo ir Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) vaidmuo. Agroetos pakalbintas Seimo Kaimo reikalų komiteto (SKRK) pirmininko pavaduotojas, praėjusios kadencijos Seimo Kaimo reikalų komiteto narys, buvęs žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius rėžė skaudžią tiesą: „Nacionalinė žemės ūkio tarnyba patyrė krachą“.

K.Starkevičius sakė, kad neseniai su naujais Seimo Kaimo reikalų komiteto nariais aptarė minėtos tarnybos veiklą ir susidarė įspūdis, kad ketveri metai paleisti vėjais.   Dabartinis jos vadovas Danielius Kuprys paklaustas apie perspektyvas politikams nieko konkretaus negalėjo pasakyti, neatsakė ir į jų pateiktą klausimą, kam bus skirtas prioritetas įsigyjant valstybinės žemės ūkio paskirties žemės. Beje, kiek jos iš viso yra šios tarnybos atstovas Agroetai taip pat negalėjo pasakyti. Nacionalinės žemės tarnybos tiklaraštyje yra patalpintas žemėlapis, kuriame sužymėti likusios laisvos valstybinės žemės gabalai, todėl buvo pasiūlyta patiems pasiskaičiuoti.

K.Starkevičiui nerimtai atrodo ir šios tarnybos direktoriaus pasakymas, kad savo veikloje jo vadovaujama įstaiga laikysis įstatymų. Seimo narys prisimena, kad buvusi NŽT vadovė Daiva Gineikaitė sakė tą patį ir žinome kuo tai baigėsi.

Politikas įsitikinęs, kad prioritetas valstybinei žemės ūkio paskirties žemei įsigyti turi būti skirtas ne kam nors kitam, bet žemę dirbančiam žmogui. „Tačiau, koks sprendimas bus priimtas, lems politinė valia“, - pabrėžė K.Starkevičius.

Dirbtinai stabdyti žemės reformą ir vis nukelti jos pabaigą mažų mažiausiai yra nusikaltimas. Kiek galima terliotis su išvadomis. „Reikia skirti laiko ir išvadų reikalus „užraukti“. Vadinamieji išvadininkai suinteresuoti įsigyti kuo daugiau žemės, o paskui ją brangiai parduoti, todėl šią veiklą reikia užbaigti“, - įsitikinęs K.Starkevičius.

SKRK pirmininko pavaduotojo nuomone, žemė turi turėti šeimininką, o kiti, kurie žemės nedirba, ją privalėtų,  išnuomoti kitiems dirbti.

K.Starkevičiaus teigimu, šiuo metu vidutinė žemės ūkio paskirties hektaro žemės kaina Lietuvoje yra apie 5 tūkst. eurų. Ar ji brangs, lems žemės ūkio produkcijos gamybos paklausa. Kaimyninėse valstybėse žemė brangesnė, vadinasi, yra tikimybė, kad ir ji brangs ir pas mus.

Kaip žinia, šiuo metu neleidžiama dirbamos žemės įsigyti užsieniečiams. O kaip bus ateityje? K.Starkevičiaus nuomone, saugikliai dar reikalingi. Gal vėliau ir būtų galima leisti užsieniečiams pirkti mūsų žemę, tačiau jiems tam tikri reikalavimai turėtų išlikti.

Agroeta

Facebook komentarai