Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

dojusagro

L. Grikšas: „Italas mėsininkas iš mėsinės namo parsineša ne vietinės gamybos mėsą, o lietuvišką“

Autorius: Gediminas STANIŠAUSKAS
AB "Krekenavos Agrofirma" generalinis direktorius Linas Grikšas.
AB "Krekenavos Agrofirma" generalinis direktorius Linas Grikšas.
Printer Friendly, PDF & Email

Neseniai gautas leidimas eksportuoti jautieną į Kiniją, lietuvišką produkciją pirkti vartotojus skatinanti akcija ir saulės jėgainė – tai tik kelios naujienos, kurios šiandien atspindi vienos didžiausių Lietuvos mėsos perdirbimo įmonių AB „Krekenavos Agrofirma“ nūdieną. Ši įmonė nuolat superka iš ūkininkų gyvulius, tačiau, kaip teigia bendrovės generalinis direktorius Linas Grikšas, žemdirbiai turėtų dar didesnį dėmesį skirti galvijų šėrimui, kad mėsos kokybė būtų dar geresnė. Per parą iš „Krekenavos agrofirmos“ išvyksta apie 140 tonų mėsos ir jos produktų, bendrovėje dirba beveik 1 000 darbuotojų, kurių didelė dalis - Kėdainių krašto žmonės.

Gavote leidimą eksportuoti jautieną į Kiniją. Ko reikia šiandien Kinijai ir kiek svarbus šis sprendimas jūsų įmonei?

Mes tik šį mėnesį gavome leidimą eksportuoti jautienos mėsą. Kol kas dar neturime leidimo eksportuoti jautienos subproduktų, bet tikimės ir šį leidimą gauti. Kaip žinoma, Kinija šiandien susiduria su rimtu iššūkiu, susijusiu su mėsos kainomis, ypač kiaulienos. Dėl afrikinio kiaulių maro šalis buvo priversta sunaikinti apie trečdalį užaugintų kiaulių (daugiau kaip 1,2 mln. vnt. – „Agroeta“), o mažėjant kiaulių skaičiui bei brangstant kiaulienai, kartu didėja ir kitos mėsos rūšių kainos. Mes tikimės, kad galėsime sėkmingai tiekti lietuvišką jautieną į Kiniją.

Kiek Kinijoje pakilo mėsos kainos?

Įvairiais vertinimais, kuriuos pateikia ekspertai, pavyzdžiui, kiaulienos kainos šoktelėjo nuo 100 iki 400 proc.

O kokios jautienos dalys Kinijoje labiausiai paklausios?

Visos jautienos dalys tiek bekaulės, tiek su kaulu.

Kur dar eksportuojate produkciją?

Mūsų gaminių eksportas yra nukreiptas į JAV, Anglijos, Airijos, Norvegijos, Danijos, Ispanijos, Vokietijos, Čekijos, Lenkijos, Latvijos, Estijos bei kitas rinkas – viso apie 30 šalių. Siekiame dar ženklesnio eksporto, nes tai yra itin svarbus mūsų veiklos segmentas. Plėsdami eksporto apimtis, pasinaudojome eksporto skatinimo programomis.

Lietuvos vartotojai, apsilankantys prekybos centruose, dažnai sako, jog jautienos pas mus nėra. Greičiau karviena. Kaip pakomentuotumėte šias kalbas?

Tai lietuvių sukurtas mitas, nes Lietuvoje yra ir labai geros mėsos, ir vidutiniškos kokybės mėsos. Lietuva yra viena iš ES valstybių, kurioje mėsos kokybė yra labai gera. Šalis patenka į penketuką ar net trejetuką valstybių, kuriose jautienos kokybė itin gera. Tikri ekspertai, pavyzdžiui, italai, lietuvišką jautieną vertina labiau, nei vietinę. Italijoje paplitęs Šarole galvijų auginimas, mėsa, iš vienos pusės atrodo itin gražiai, tarsi nulieta, tačiau iš kitos pusės tie galvijai išauginami industriniu būdu, kur galvijų auginimas vyksta itin greitai. Galvijai mažai juda, dažnai būna kastruoti ir ta mėsos kokybė vėliau nepasižymi tokiu geru skoniu ir aromatu, kokį turi Lietuvoje išauginta jautiena. Mūsų šalyje gyvulys nėra per greitai užaugintas, o tai reiškia, kad mėsa nėra vandeninga – ji turi ir aromatą, ir gerą struktūrą. Tad italas mėsininkas iš mėsinės namo atsineša lietuvišką mėsos gabalą, o ne vietinės gamybos.

Tai reiškia, kad einame teisinga linkme?

Tai dar nereiškia, kad Lietuvoje užauginta mėsa yra tobula. Tarkime, yra pieninių karvių ūkiai, kurių pagrindinis tikslas yra pieno gamyba. Prieš parduodami gyvulį skerdykloms, šie ūkiai per mažai dėmesio skiria atpenėjimui. Dažnai parduodami visiškai išliesėję galvijai, kurių mėsa nebus parduota už tokios mėsos kainą, apie kurią jau kalbėjau. Tokia mėsa greičiausiai tiks tik maltinių ir hamburgerių gamybai.

Kaip kinta lietuvių pasirinkimas mėsai, kai nuolat girdime apie lieknėjimo ir kitas vartotojų madas?

Mados ateina ir praeina, bet mėsos nėra kuo pakeisti. Ir mūsų gyvenimo būdas, ir šiaurietiška genetika reikalauja mėsos. Kanadoje atlikus tyrimą su apytiksliai 300 000 respondentų, paaiškėjo, kad žmogui raudona mėsa reikalinga, nes ji ir geležies, ir baltymų šaltinis. Tie, kas vartoja mėsą, jaučiasi sveikesni.

Kaip jūsų įmonei sekasi supirkti mėsinius galvijus iš Lietuvos ūkių, kurie galėtų užauginti gal tris kartus daugiau gyvulių?

Per metus superkame apie 50 000 vnt. galvijų. Bendras auginamų galvijų skaičius Lietuvoje pastaruosius kelerius metus mažėja, tačiau didėja mėsinių galvijų, mišrūnų auginimas. Tai reiškia, kad ūkininkai vis labiau atranda tą verslo nišą. Auginimas nėra paprastas dalykas. Verslas, kur reikia žinoti, kaip šerti, kad išgauti reikiamą mėsos kokybę, kiekį ir per tam tikrą laiką. Mes perkame įvairius gyvulius, bet skiriasi tik jų kaina: vertiname pagal mėsingumą, raumeningumą ir išeigą. Perkame arba pagal gyvą svorį, arba pagal skerdenos vertinimą.

Galite sukonkretinti?

Yra be galo daug mėsos rūšių – 6 raumeningumo klasės, 5 riebumo klasės. O jei vertintume dar ir pagal skerdenos svorį, tai būtų be galo sudėtinga viską išvardinti. Bendrai kalbant, mėsos kokybė gerėja kiekvienais metais, bet ji galėtų būti dar geresnė. Yra įstatymas, kuris reglamentuoja, kad mėsa turi būti superkama ne pagal gyvą svorį, o pagal jos kokybę, t.y. skerdenų vertinimą, bet neretai to nesilaikoma. O kuomet mėsa nesuperkama pagal skerdenų kokybę – ūkininkai neskatinami į ją orientuotis. Tačiau galima pasidžiaugti, kad dalis ūkininkų mėsą parduoda mums ne pagal gyvą svorį, bet būtent pagal skerdenų kokybės vertinimą.

Galbūt ūkiai labiau suinteresuoti eksportuoti gyvus veršelius į Izraelį, kitas valstybes?

Gyvų veršelių eksportas į kitas šalis vyksta. Visur yra laisvos rinkos dėsniai, kurių mes nekvestionuojame, tačiau siūlome pirmiausiai laikytis gyvūnų gerovės reikalavimų.  Pastaraisiais metais tų skandalų padaugėjo, kai niekas nežino, ar gyvuliai girdomi, turi pašaro, taip pat kas būna su kelionėje nugaišusiais gyvuliais... Kad šis sektorius labiau vystytųsi, turi būti skiriama ūkiams daugiau Europos Sąjungos paramos lėšų, kad žemdirbiai galėtų plėsti, didinti bandas... Įvertinus gyvulių tankumą (tiek galvijų, tiek kiaulių) mūsų šalyje, nuo Vakarų valstybių atsiliekame 10-20 kartų. Juk apie 50 proc. kiaulienos poreikio vidaus rinkai importuojame, o ne patys užsiauginame.

Grįžkime prie jūsų įmonės. Ką pastaruoju metu pavyko įdiegti, įgyvendinti bendrovėje?

Savo teritorijoje paleidome saulės elektrinę, kurioje ne tik ekologiškai gaminame elektrą, bet ir, kaip juokauju, kad „Krekenavos agrofirmoje“ gaminamas dešras pagardina Saulė. Ši elektrinė patenkina apie 10 proc. mūsų įmonei reikiamo elektros kiekio. Į projektą investavome apie 700 000 eurų. Klimato kaitos kontekste, tai svarbus žingsnis.

Kokie įmonės artimiausi planai?

Noriu pasidžiaugti, kad praėjusią savaitę pradėjome bendrą kampaniją su „Maxima“ prekybos tinklu, kuri vadinasi „Grynuoliai“. Joje startavome su kokybiškų lietuviškų, šviežios mėsos gaminių linija „Grynuoliai“. Joje kiekvienas šviežios mėsos gabaliukas yra patogios vartojimui formos ir vienodo svorio. Ir ši mėsa yra grynai iš lietuviškų ūkių. Startavome tik praėjusią savaitę. Ir pavadinimas „Grynuoliai“ suponuoja, kad tai tikros lietuviškos mėsos grynuoliai – kokybė, kurios yra vertas kiekvienas Lietuvos vartotojas.

Facebook komentarai

T Hegvita agro