Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

dojusagro

Laukiniai augalai – tikri stebuklai: maistui, sveikatinimui, buities palengvinimui

Autorius: Agroeta
Laukiniai augalai – tikri stebuklai: maistui, sveikatinimui, buities palengvinimui
Laukiniai augalai – tikri stebuklai: maistui, sveikatinimui, buities palengvinimui
Printer Friendly, PDF & Email

Juodeikiuose (Joniškio r.) surengtas užsiėmimas, kuriame gausus būrys dalyvių  (apie 30 žmonių) iš Joniškio ir Utenos rajonų gamino keletą patiekalų iš šiuo metu gamtoje randamų laukinių valgomų augalų. Užsiėmimą vedė žolininkė Kristina Šilinskienė iš Kelmės rajono Butkiškės. Tai pirmasis iš visus metus Joniškio ir Utenos rajonuose vyksiančių paskaitų ir užsiėmimų pagal tarptautinį projektą “Laukiniai stebuklai”.     

Geriausiai užsiėmimo dalyviams pavyko kepti juodauogio šeivamedžio žiedynus. 10 porcijų reikia 20 prasiskleidusių šeivamedžio žiedų. Iš dviejų kiaušinių, 400 ml vandens arba sulos ir 200 gramų miltų išmaišoma jogurto tirštumo tešla.  

Juodauogio šeivamedžio žiedus reikia nuskinti, palikti pavėsyje ant drobės kelioms valandoms, kad išsivaikščiotų vabaliukai, jei tokių yra. Žiedynus po vieną sudėti ant sviestinio popieriaus, uždengti kitu popieriaus lakštu ir lengvai prispausti, kad žiedynai taptų plokšti. Kiekvieną žiedyną pamirkyti tešloje ir kepti keptuvėje įkaitintame aliejuje. Patiekti kaip desertą su kiaulpienių žiedų, putino ar aronijų uogų sirupu.

Skanu išsikepti raudonųjų dobilų žiedų. Ir nesunku. Užtenka išmaišyti tešlą kaip blynams ir sudėti į ją žiedus. Užsiėmimo dalyviai ragavo naminę duoną su sviestu, pabarstytą džiovintais beržo lapeliais ir kanapių sėklomis.  

K. Šilinskienė susirinkusiesiems pasakojo apie laukininius valgomus augalus, kurių dauguma tinka prieskoniams. Tokia yra trikertė žvaginė. Renkamos trikampio formos jos sėklos, kurių skonis primena pipirus ar garstyčias. Tinka salotoms, sriuboms.

Jauni paprastojo kiečio lapai – taip pat puikus prieskonis. Žolininkė Kristina pasakojo radusi habil. Dr. Eugenijos Šimkūnaitės kadaise užrašytą receptą – keptą viščiuką, kimštą paprastojo kiečio žole ir žaliaisias žirneliais.

Dirvinės čiužutės sėklos turi švelnų česnako kvapą. Sakartvele be čiužutės neįsivaizduojami šašlykai. Šiuo metu kaip tik tinka čiužutę rinkti, vartoti šviežią ar susidžiovinti.

Per užsiėmimą K. Šilinskienė pasakojo apie medžių galybę, priminė, jog iki Rasų visi augalai geriausiai kupa, veši. Todėl šis metas pats tinkamiausiais rišti vantas. Kiekvienas medis turi vis kitokių savybių, ir šias savybes žmogus per vantą gali patirti.

Populiariausia – beržinė vanta. Pagal E. Šimkūnaitę, beržas padeda odai, sąnariams, atpalaiduoja, lengviau pašalina neigiamą energiją. Kadaginė vanta duria, todėl retas išdrįsta ją išbandyti. Senovėje tokiomis vantomis perdavo ligonių padus, kad juose liktų nedideli įdūrimai, per kuriuos lengviau į organizmą patekdavo gydomųjų tepalų. Po pirties vantas reikia sudeginti, antrą kartą nebenaudoti.

Žolininkė Kristina Šilinskienė sakė, jog paskaitomis, užsiėmimais apie laukinius valgomuosius augalus siekiama domėtis senolių sukauptomis žiniomis, kitų šalių patirtimi apie maisto, kosmetikos, sveikatinimo priemones, randamas gamtoje.

Dalia KARPAVIČIENĖ, Joniškio Vietos veiklos grupės nuotr.

Facebook komentarai

T Hegvita agro