Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Laukuose - derliaus nuėmimas, sandėliuose - sėklų ruošimas

Autorius: Agroeta
Printer Friendly, PDF & Email
(Vilnius, rugsėjo 8 d.) UAB "Kustodija" direktorius Vytautas Rauckis teigia, kad viena iš stabilios ūkininkavimo sistemos sudedamųjų yra integruota augalų apsauga nuo kenkėjų ir ligų. Čia nieko nėra nauja, bet kitose šalyse tai aktyviai jau yra taikoma. Pokyčiai, įvykę žemės ūkio gamyboje, pakeitė nusistovėjusias žemdirbystės sistemas. Žemdirbiai orientuojasi į rinkoje paklausius augalus ir dažnai pažeidžia elementarius augalų rotacijos reikalavimus. Sėjomainos nesilaikymas ir technologijų supaprastinimas, o kartais ir suprastinimas, pavirsta tikru suprastinimu. Ypač tokios tendencijos ryškios ūkiuose, kuriuose nekreipiamas dėmesys į tinkamą technologinių reikalavimų vykdymą, pradedant dirvos dirbimu ir baigiant derliaus nuėmimu. Neatlikus tinkamai tam tikrų darbų ar net kai kurio darbų etapo, negalima tinkamai pritaikyti integruotos augalų apsaugos sistemos. Daugelis integruotą augalų apsaugą sieja su padidintu cheminių medžiagų naudojimu. Dalis tiesos yra. Cheminėmis medžiagomis pasiseka palaikyti saugų daugelio žaladarių lygį, neperžengiantį ekonominės žalingumo ribos. Neabejotina, kad cheminiai preparatai bus naudojami ir ateityje, bet tik klausimas kokie jie ir kiek jų. Tačiau žemdirbiai turi pripažinti, kad cheminių medžiagų naudojimas turėjo negatyvių pasekmių – oro ir vandenų tarša, cheminių elementų kaupimasis dirvožemyje ir maisto produktuose, atsparių kenkėjų, piktžolių bei ligų rasių atsiradimas, naudingos faunos populiacijos sumažėjimas, darbų sauga ir t.t. Pasaulyje stebima pesticidų naudojimo mažėjimo tendencija. Tam įtakos turėjo griežtesni gamtosauginiai įstatymai, ypač Europos Sąjungoje, pesticidų kainų didėjimas, biologinių preparatų diegimas žemdirbystėje, padidėjusi saugių maisto produktų paklausa. UAB „Kustodija“ konsultantai taip pat už tai, kad būtų diegiamos biologizuotos žemės ūkio technologijos. Patirtis parodė, kad augalų augimą ir produktyvumą galima kontroliuoti maksimaliai sumažinus chemines priemones ir technologijose įdiegus  biologinius preparatus. Įmonės dirvožemio ir augalų diagnostikos specialistai pastebėjo, kad naudojant biologinius preparatus galima efektyviai kontroliuoti daugelio ligų plitimą pagrindiniuose lauko augaluose. Specialistai ir ūkininkai pastebi, kad labiausiai išplinta pašaknio ligos, miltligė, lapų septoriozė, varpų fuzariozė ir t.t. Pastebima ir tai, bet niekas nenori apie tai kalbėti, kad kasmet naudojami ‚stipresni‘ pesticidai, o ligų ir kenkėjų daroma žala nemažėja. Kasmet išleidžiama daugiau lėšų tokiam pat derliui užauginti. Nuo ko pradėti? Gal nuo supratimo, kad ruošiant sėklas sėjai reikia žinoti patogenų plitimo schemas. Grybinės ligos plinta smulkiausiomis sporomis prisitvirtinančiomis prie sėklų paviršiaus. Sėkloms būnant ramybės būklėje sporos būna ramybės būklėje, nes nėra vandens. Tačiau po sėjos ligų sukėlėjai patenka į palankias sąlygas ir pradeda sparčiai vystytis ir tai neigiamai veikia augalų produktyvumą. Tuo pačiu dirvoje taip pat randasi daugybė fitopatogenų, galinčių žaibiškai pažeisti net visai sveikas sėklas. Taip pat pasėtas sėklas greitai užpuola praalkę dirvoje gyvenantys kenkėjai, sumažinantys sėklų daigumą. Viso to galima išvengti tinkamai paruošus sėklas. Sėklų paruošimas – pats pigiausias būdas padidinti augalų derlingumą. Sėklų paruošimas – tai cheminis, biologinis ar fizinis poveikis. Ką rinktis? Chemines priemones, ar biologines? Mes rekomenduojame jas derinti. Dar prieš 4 tūkst. metų Egipte ir Graikijoje sėklas mirkydavo svogūnų sultyse arba sluoksniuodavo su kiparisų šakelėmis. Viduramžiais suklestėjus alchemijai sėklas pradėta mirkyti akmens ir kalio, vario druskose. Vokietijoje buvo populiarus paprastas būdas – laikyti sėklas karštame vandenyje arba mėšlo tirpale. XVI a. pradžioje pastebėta, kad pamirkius grūdus jūros vandenyje, pasėliai praktiškai nenukentėdavo nuo kietųjų kūlių. Vystantis chemijos mokslui sėklų apsauga darėsi patikimesnė, suprantama, neišvengta ir nelaimingų atvejų, nes dalis naudotų priemonių buvo labai nuodingos. 90 – ais praėjusio amžiaus metais pradėti naudoti šiuolaikiniai kompleksiniai efektyvūs ir santykinai saugūs preparatai sėkloms beicuoti. Įmonės konsultantai žemdirbiams sako, kad visuomet reikia dėmesingai parinkti beicus, nes svarbiausia ne sunaikinti pradinę infekciją ant sėklų, o suformuoti augalų atsparumą ligoms. Dygimo pradžioje svarbu stimuliuoti augimą, kad augimo pradžioje susiformuotų stipri šaknų sistema, nuo kurios priklauso augalų žiemojimas ir vegetacijos atsinaujinimas pavasarį. Augimo aktyvatoriai, patekę į gemalą prieš dygimo pradžią, aktyvuoja maisto medžiagų judėjimą į antžeminę augalo dalį. Su mikroelementų kompleksu apdorotos sėklos greičiau sudygsta, padidėja jų lauko daigumas. Pastebėta, kad daigai būna atsparesni ligoms ir ypač padidėja jų atsparumas temperatūrų svyravimams, drėgmės stygiui ir kitiems streso veiksniams. Atlikę tyrimus praėjusiais metais pradėjome rekomenduoti sėklų apvėlimui biologinį preparatą. LAMMC vykdytų bandymų ataskaitos rodo, kad šis preparatas sėklas apsaugoja nuo fusarium geriau nei standartiniai beicai, tačiau dar reikia 1 metų tyrimų, kad galėtume atsakyti į visus klausimus ir tuo pačiu būti labiau užtikrintiems. Dėl to šiuo metu rekomenduojame derinti biologinį preparatą su beicais. Konsultantai, ūkyje įvertinę naudojamus beicus, rekomenduos, kiek galima sumažinti beico normą pridedant biologinio preparato. Ūkininkai pastebėjo, kad naudojant preparatą sėklos greičiau ir tolygiau sudygsta. Tai natūralu, nes cheminiai beicai slopina mikrofloros šaknų rizosferoje aktyvumą, dėl to gali sulėtėti augalų augimas. Biologinis preparatas veikia kaip priešnuodis ir aktyvuoja mikroflorą šaknų rizosferoje.
Facebook komentarai