Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Lietuvių kulinarinis paveldas – ne tik bulvės

Autorius: BNS
Bulvės ar makaronai?
Bulvės ar makaronai?
Printer Friendly, PDF & Email

Ar tikrai lietuviai – bulvių ir kotletų tauta? Istorinės Lietuvos virtuvės šefas Tomas Rimydis tikina, kad turime turtingą kulinarinį paveldą – dar XVI amžiuje Bonos Sforzos dėka lietuviai ragavo itališkąją lazaniją.

„Anksčiau buvo sakoma, kad lietuvius galima skirstyti į du tipus pagal tai, bulves ar makaronus jie mieliau renkasi garnyrui prie kotleto. Bet šiandien situacija keičiasi – makaronų patiekalus vis rečiau gardiname majonezo ir kečupo mišiniu, atrandame naujus skonius ir žvalgomės į savo kulinarinį paveldą – jis siekia kur kas giliau, negu sovietinis valgyklų maistas“, – sako T. Rimydis ir kviečia išbandyti tris netikėtus istorinius makaronų patiekalus.

Šiandien Lietuvos istorinė virtuvė išgyvena tikrą renesansą – anot T. Rimydžio, ieškoti savo gastronominių šaknų darosi populiaru. Ypač, kai galima atrasti ir netikėtų faktų: lietuviai su gilias gastronomijos tradicijas puoselėjančia Italija turi kur kas daugiau bendro, negu gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.

„XIV-XV amžių sandūroje Europoje makaronai jau buvo žinomi, o jų receptų gausa išsiskiria žymaus italų virėjo Meistro Martino gastronominė knyga „Apie virtuvės meną“. Tačiau įdomiausia tai, kad Martinas virėju dirbo ir Bonos Sforzos giminaičių dvare. Tad manoma, kad pirmieji makaronai Lietuvoje atkeliavo būtent iš Bonos Sforzos, Lietuvos-Lenkijos kunigaikštienės. Labiausiai su tuo laikotarpiu siejama lazanija, kuri anuomet buvo valgoma Lietuvos didikų dvaruose. Vėliau panašios lietuvių kulinarinės interpretacijos atsirado lazankų ar skrylių pavadinimais. Tad galime sakyti, kad lietuviai lazaniją valgė ne ką vėliau, negu patys italai“, – tikino Lietuvos istorinės virtuvės šefas.

Anot T. Rimydžio, makaronai – puikiai tinka Lietuvos virtuvės patiekalams. Tai universalus maisto produktas, kuriam tobulai tinka išraiškingi skoniai, kurių Lietuvoje – tikrai netrūksta. Troškinti kopūstai, miško grybai, šviežio pieno, brandinti, fermentuoti sūriai, skilandžiai ir rūkyta šoninė – atitikmenų gausu. Tačiau svarbiausia pasirinkti makaronus, kurie šį ingredientų padažą sugertų, o ne „nubėgtų“.

Virtuvės šefas sako, kad lietuviai pamažu išmoksta, jog makaronų patiekalas – tai nebūtinai į lipnią į košę suverdanti masė, kaip buvo iki šiol.

Makaronai su sterku ir pastarnokais

„Sterkas – išskirtinė baroko epochos žuvis, kuri „Sterko pagal Radvilas“ pavidalu nukeliavo net iki Austrijos imperatoriškosios virtuvės. Sterkas pagal Radvilas siejasi su senąja kimštų žuvų gastronomine tradicija, tačiau lygiai taip pat dera ir su makaronais“, – teigia T. Rimydis.

Makaronai su jautiena ir lapiniais burokėliais

„Išbandykite tobulą puikų lietuviškų ingredientų – jautienos žandų ir lapinių burokėlių – tandemą. Tiesa, Lietuvoje panašų skonį į jautieną buvo galima išgauti iš bebro mėsos. Bebro mėsos valgymas Lietuvos gastronomijos tradicijoje yra siejamas su pasninku. XVI-XVIII amžiais bebras laikytas žuvimi, tad tinkamu valgyti per pasninką”, – pasakoja virtuvės šefas.

Makaronai su avies sūriu ir vištiena

„Vištiena taip pat populiari Lietuvos gastronominėje virtuvėje. Tiesa, neretai ją keisdavo patarškos – medžiuose gyvenantys naminiai paukščiai, kitaip vadinami turkiškomis vištomis. Jų ir šuns tandemas puikiai saugodavo ant žemės likusius gyvūnus nuo atslenkančių plėšrūnų“, – pasakoja T. Rimydis.

Facebook komentarai