Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Lietuvos galvijų augintojų bandos – ant ganiavos slenksčio

Autorius: Dainius ŠEPETYS
Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr.
Printer Friendly, PDF & Email

Nors gyvulininkyste besiverčiantys ūkiai dar turi pakankamai pašarų, šios savaitės pabaigoje daugelis išgins karves ir prieauglį į ganyklas. Apie esamą pašarų rezervą sprendžiame pagal tai, jog šiuo metu visi norintys gali lengvai įsigyti siloso ar šienainio. Rulonas tokio pašaro dabar kainuoja tik 15 eurų, o tai vos ne žemiau, nei savikaina ir pasiūla gerokai viršija paklausą.

Šiųmetis pavasaris, žvelgiant į ganiavos pradžią, yra labai tradicinis. Dėl šilumos stygiaus žolės vegetacija nevyko sparčiai, todėl gyvulių turėtojai ganymo sezono nepradeda labai anksti. Beje, praėjusiais metais ganiava prasidėjo apie gegužės 12 dieną.

Norėdami daugiau sužinoti apie šiųmetę žolę, ganymo ypatumus, pakalbinome Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) konsultantę gyvulininkystei Vilmą Živatkauskienę.

„Šiemet žolynai peržiemojo puikiai, net pačios šalčiams jautriausios žolės nenukentėjo“, – kalbėjo V. Živatkauskienė, prisimindama, kad buvo problemų su pelėsio atsiradimu ir plitimu tuose žolynų plotuose, kuriuose per aukšta žolė buvo palikta žiemai.

„Prisnigo ant neįšalusios žemės ir susidarė geros sąlygos pelėsinių grybų plitimui“, – komentavo specialistė, teigdama, kad pavasarį pievoms greičiau atsigauti ir būklę bei produktyvumą pagerinti padeda ajeravimas ir tręšimas.

ŽŪR specialistė išskyrė labai svarbų pereinamąjį laikotarpį – iš šėrimo tvartuose į ganymą. „Patirties turintys  galvijų, laikytojai žino, kad negalima iš tvartų iš kart išleisti gyvulių visai dienai į ganyklas, būtinas pratinimo, ar kitaip pereinamasis, laikotarpis“, – sakė V. Živatkauskienė.

Pasak pašnekovės, staiga pasikeitus pašarams, karves išginus ant jaunos žolės, kurioje mažai ląstelienos ir daug lengvai tirpstančių azoto junginių, gali sutrikti  virškinimo trakto veikla.

Karvių didžiojo  prieskrandžio mikroorganizmai būna dar neprisitaikę virškinti naująjį pašarą.  Dėl tokių staigių pokyčių gali ne tik ženkliai sumažėti primilžiai, bet ir galvijų gyvybei gali kilti grėsmė.

Stambiuose ūkiuose (dažniausiai pienininkystės) to išvengiama išvis atsisakant tradicinio ganymo ir gyvulius ištisus metus šeriant tvartuose. Be to, tokiuose ūkiuose gyvuliai nėra šeriami šviežiai nupjauta žole, o visi pašarai yra silosuojami. „Žalią žolę, kaip pašarą, yra sunkiau suvaldyti, todėl ūkininkai, stengdamiesi išlaikyti šėrimo raciono stabilumą, atsižvelgia į galvijo poreikius“, – aiškino ŽŪR specialistė.

Kėdainių r. ūkininkė Erlenda Turskienė ganiavą planuoja pradėti šio mėnesio vidury. „Naujai atsėtose pievose jau būtų galima ganyti, kad ir šiandien, tačiau tokių neturime daug, todėl neskubėsime“, – kalbėjo Surviliškio ūkininkė.

Paklausta, apie karvių pratinimą prie žolės, E. Turskienė papasakojo kaip tai vyksta jų ūkyje: „Pirmos dienos rytą karves pašeriam tvarte, tada trumpam išgename jas į lauką, po to suvarome atgal. Kitą rytą vėl šeriame tradiciniais pašarais tvarte, tačiau gyvuliai ėda nenoriai ir vis dairosi pro duris. Procedūrą kartojame tris dienas, o tada jau ganiavos sezonas – pilnai atidarytas“, – linksmai išdėstė ūkininkė.

Mėsinius galvijus auginantis Donatas Vaitelis šią savaitę ganiavos dar nepradės, nes, jo sakymu, žolė kol kas mažoka. Galbūt ji ir būtų didesnė, tačiau D.Vaitelio ūkis – ekologinis, todėl jos augimo nevalia skatinti mineralinėmis trąšomis.

Po žiemos savųjų Limuzinų veislės galvijų D. Vaitelis prie ganyklose augančios žolės niekada nepratina. Išgena ir pamiršta. „Gal kas negero ir būna gyvuliams, tačiau aš nepastebėjau, todėl pereinamojo laikotarpio netaikau“, – sakė Kėdainių r. Žostautų kaime ūkininkaujantis jaunas vyras.

Facebook komentarai