Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

dojusagro

Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija – permainų išvakarėse

Autorius: Agroeta
Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija – permainų išvakarėse
Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija – permainų išvakarėse
Printer Friendly, PDF & Email

(Vilnius, balandžio 5 d.) Iš Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (LMŽD) pirmininko posto atsistatydinus Broniui Bradauskui, medžiotojams ir žvejams pasišovė vadovauti net trys kandidatai – „Biovela Group“ įkūrėjas ir akcininkas Virginijus Kantauskas, Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas ir šiuo metu LMŽD pirmininko pavaduotojo pareigas einantis Eugenijus Tijušas. Visi jie ilgus metus darbavosi šios organizacijos taryboje. „Agroeta“ pakalbino visus tris kandidatus, kaip jie regi draugijos ateitį, ką jos veikloje reikėtų keisti. Neeilinis LMŽD suvažiavimas įvyks balandžio 18 d., tada ir paaiškės naujasis jos vairininkas.

Virginijus Kantauskas:

Kas yra blogai, išvardinti būtų sudėtinga. Kaip ir pasakyti, ar draugija atitinka medžiotojų lūkesčius. Organizaciniais dalykais medžiotojai tarsi yra patenkinti. Bet įvaizdis... Juk per daugelį metų keitėsi ir visuomenė, ir medžiotojai. Todėl medžiotojų palankaus įvaizdžio prasme pasistūmėta nedaug. Šioje vietoje reikia dar daug dirbti. Galbūt reikėtų tampresnio ryšio tarp medžiotojų ir visuomenės. Nes medžiotojas turėtų būti suprantamas ne tik kaip žmogus, kuris sumedžioja žvėrį. Tai ir žmogus, kuris iš širdies rūpinasi gamta. Jei nesirūpinsime ja, nereguliuosime vienų ar kitų žvėrių populiacijos, dalis kaimo žmonių susidurs su dideliais nuostoliais. Vien todėl ateina laikas, kada reikia ir medžiotojams įsikišti į gamtą. Bet žvėrių populiacijas reikia reguliuoti tik laikantis moksliškai pagrįstais tyrimais ir visuomenė tai turėtų suprasti bei priimti. Kodėl Austrijoje, Vokietijoje nekylą jokių klausimų dėl medžiotojų? Nes visuomenė supranta medžioklės paskirtį. Deja, to nėra Lietuvoje. Pavyzdžiui, vilkų turi būti tiek, kiek rekomenduoja mokslininkai. Jei vilkai pridaro tiek žalos, kad valstybei tenka skirti ūkininkams didžiules lėšas kompensacijoms, nemanau, jog yra gerai sėdėti nieko nedarant. Norėtųsi dirbant LMŽD pirmininko poste konsoliduoti draugijos bendruomenę – tiek žvejus, tiek medžiotojus. Siekiu įnešti naujų vėjų.

Jonas Talmantas:

Siekiu ginti medžiotojų interesus ir atstovauti juos visuose lygiuose. Ką pirmiausiai reikėtų padaryti, tai sugrąžinti LMŽD finansavimą medžioklėtvarkos funkcijoms atlikti. Manau, nesąžininga, kad nuo šių metų mokesčiai už medžioklės plotus klubams didėja net du kartus. Kai iš kitos pusės medžiotojai renka miške šernų gaišenas, įpareigoti jas užkasti, jiems primesta ir daugiau pareigų. Turėtų bent 30 proc. tų mokesčių grįžti į draugiją, kuri absoliučiai didžiąją dalį lėšų proporcingai paskirstytų rajoniniams LMŽD skyriams. Būtent šie skyriai ir atlieka sunkiausią darbą, o lėšų toms prievolėms įvykdyti valstybė neskiria. Preliminariai esame paskaičiavę, kad tai sudarytų apie 800 000 Eur per metus.

Puiku, kad naujasis aplinkos ministras Kęstutis Mažeika turi supratimą apie gamtą ir žvėris. Nes šiaip tai ne su visais ministrais buvo galima apie tai pakalbėti. Būtina gerinti santykius su Seimo nariais, Vyriausybe, Aplinkos ministerija, Žemės ūkio ministerija, ypač su žemės savininkais. Tarp jų ir medžiotojų šiuo metu kyla nemažai įtampų. Ir vienas svarbiausių punktų – reikia gerinti medžiotojų įvaizdį visuomenėje. Nepritariu kai kurių Lietuvos medžiotojų paskelbtoms nuotraukoms su savo laimikiais Afrikoje. Visuomenė prie tokių vaizdų nepratusi. Ji nesupranta, kad medžiojami tik atrinkti – pasenę, susižaloję, sergantys žvėrys, o lėšos už komercines medžiokles padeda kovoti prieš brakonierius, vykdyti nykstančių rūšių išsaugojimo programas.

Eugenijus Tijušas:

Kol kas esu tik pretendentas, o ne kandidatas, nes pagal mūsų draugijos įstatus, kandidatu tampama tik tuomet, kai už pretendentą pasisako ne mažiau kaip dešimtadalis suvažiavimo dalyvių. Svarbiausias dalykas, kurį reikėtų pakeisti, tai suvienyti iš dalies susiskaldžiusią medžiotojų bendruomenę. Reikėtų glaudžiau bendradarbiauti su valstybės institucijomis. Kalbant apie vilkų populiaciją, tai ją reikia tiesiog reguliuoti. Ne mylėti, ne nekęsti, o reguliuoti. Reikia remtis mokslininkų rekomendacijomis ir mes jau 4 metus bendradarbiaujame su Gamtos tyrimų centru. Tai bendras mūsų projektas, kurį Aplinkos ministerija nuplagijavo. Tad geriausias būdas yra apjungti visuomenės, medžiotojų ir ūkininkų surinktą informaciją, nes vilkų populiacija šiuolaikinėje visuomenėje turi būti valdoma ir kontroliuojama. Nėra gerai, kai išaugusi vilkų populiacija daro įtaką šalies ūkinei veiklai.

Agroeta

Facebook komentarai

T Hegvita agro