Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Lietuvos žemės ūkio svarba šiandien: ar šis sektorius suvaldys koronaviruso sukeltą krizę?

Autorius: prof. dr. Astrida MICEIKIENĖ, VDU Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakulteto dekanė
Printer Friendly, PDF & Email

Pasaulį kausto koronaviruso baimė. Per pastarąsias kelias savaites šis virusas pakeitė žmonių prioritetus, požiūrius ir tikslus. Parduotuvėse dideliais kiekiais perkamos įvairios prekės, dažniausia – maisto produktai.

Šiuo metu vienas svarbiausių verslo sektorių tapo žemės ūkis. Žmonės gali atsisakyti daugelio poreikių ir nepirkti nebūtinų prekių, bet maisto atsisakyti negali. Todėl klausimas, ar žemės ūkio verslas sugebės atlaikyti krizę ir aprūpinti Lietuvos gyventojus maisto produktais, yra šiuo metu esminis.

Neabejojama, kad žemės ūkio sektorius sugebės aprūpinti Lietuvą maisto produktais. Tačiau, didelė žemės ūkio produkcijos dalis eksportuojama. Koronavirusas jau daro įtaką suirutei maisto produktų ir jų žaliavų, vertybinių popierių rinkose. Pasaulio akcijų rinkoms laikotarpis nuo paskutinės vasario savaitės yra prasčiausias per visa laikotarpį nuo 2008 m. krizės.

Kinijos ekonomikos sulėtėjimas neišvengiamai daro įtaką kitų šalių ekonomikoms. Kinija sudaro 17 proc. pasaulio BVP, 11 proc. pasaulio prekybos, 9 proc. pasaulinio turizmo ir daugiau nei 40 proc. pasaulinės paklausos. Vienas dalykas, kuris sparčiai auga Kinijoje, tai infliacija. Bendrasis Kinijos vartotojų kainų indeksas, kuris 2017 m. sausio mėn. buvo 1,5 proc., didžiąją dalį 2019 m. buvo 2–3 proc., 2020 m. sausio mėn. pakilo iki 5,4 proc. Kinija yra viena didžiausių pieno produktų importuotojų, todėl šioje šalyje vykstantys procesai gali sukelti pieno produktų kainų neigiamus pokyčius.

Didelė dalis Lietuvoje pagamintų pieno produktų yra eksportuojama į Italiją bei kitas Europos šalis. Karantino paskelbimas keičia gyventojų maisto produktų vartojimą, sienų kontrolės sugrąžinimas neišvengiamai turės neigiamos įtakos logistikos verslui, prognozuojamas neigiamas poveikis prekybai dėl lėtėjančios pasaulinės paklausos.

Gyventojų panika gali sukelti  didesnius žemės ūkio ir maisto produktų kainų svyravimus, pokyčius tarp atskirų produktų grupių. Jau dabar pastebima, kad gyventojai daugiau perka ilgesnio galiojimo, pigesnių  produktų. 

 Visi šie pokyčiai gali daryti įtaką ir Lietuvos žemės ūkio bei maisto produktų eksportui.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija dėl koronaviruso pasaulio ekonomikos augimo prognozes kovo 2 d. sumažino 0,5 proc. punkto – iki 2,4 proc. Tačiau šios organizacijos analitikai pastebi, kad pagal pesimistinį scenarijų ši krizė gali sumažinti pasaulio augimą iki 1,2 proc., t. y. pasaulio ekonomika augtų dvigubai lėčiau, nei prognozuota prieš viruso išplitimą. Kai kurie užsienio ekonomistai teigia, kad dabartinė situacija gali pastūmėti pasaulio ekonomiką į recesiją.

Galima tikėtis, kad žemės ūkis nebus tas verslo sektorius, kuris koronaviruso sukeltą krizę pajus smarkiausia. Manytina, kad kaip ir 2018 m. žemės ūkio verslas gebės išlaikyti geras pozicijas ir šios krizinės situacijos laikotarpiu.

Facebook komentarai